200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Šv. Kalėdų nakties Piemenėlių šv. Mišių pamokslas 2014-12-24

2014 gruodžio 24
Nuotrauka iš bernardinai.lt

Šios nakties liturgijos skaitiniai kalba apie šviesą – „skaisčią šviesą“, kurią išvys „tauta, kuri vaikščioja patamsiais“, tą „Viešpaties šlovės šviesą“, kuri nutvieskė piemenėlius ir kuri, pasak apaštalo Pauliaus, yra „išganingoji Dievo malonė“, pasirodžiusi visiems žmonėms. Šiandienos skaitiniuose minima šviesa skamba kaip disonansas mus supančiai prieblandai.

Gruodžio mėnesį ypač pajuntame, ką reiškia slegianti tamsa. Regis, pati gamta paslėpė gyvenimo džiaugsmą, o mes sąmoningai stengiamės nepasiduoti slogiai nuotaikai. Norėdami įveikti tamsą dažnai imame ieškoti dirbtinės šviesos: dar ryškiau apšviečiame namus ir gatves, o prekybos centrai ir pramogų vietos pasipuošia lemputėmis. Pasaulio galingieji žada savo šviesą – savo išgelbėjimą ar rojų žemėje, kol galų gale prislegia ir pavergia kitus. Apie tai liudija ne tik mūsų šalies istorija, bet ir šiandien vykstantys karai įvairiuose pasaulio kraštuose. Deja, ši dirbtinė šviesa tik laikinai išsklaido tamsą, o kartais ir dar labiau nardina mus į liūdesį ar nusivylimą.

Laikinos šviesos ieškoma ir dar kitaip – siekiant materialinio saugumo. Ieškodami greito sprendimo žmonės skolinasi pinigus, bet vėliau skolų našta juos dar labiau prislegia. Tie, kuriems sekasi finansiškai, gana dažnai skaudžiai suvokia, kad jų gėrybės tėra laikinos. Dirbtinės šviesos ieškoma ir pasineriant į pramogas, pasilinksminimus, alkoholį ar narkotikus, pornografiją ar lošimus. Šitaip žmonės patys save pasmerkia gyventi dar didesnėje tamsoje ir vergijoje.

Pirmą kartą išvydęs tikrąją šviesą žmogus gali pabūgti. Šviesa, tiesa ar tikra meilė iš pradžių gali gąsdinti – lygiai kaip šiltas vanduo sušalusioms rankoms atrodo deginantis. Evangelijoje girdėjome, kaip tamsoje esantiems piemenims staigi šviesa sukėlė didelę baimę. Angelas iš karto juos nuramina: „Nebijokite.“ Nereikia bijoti tikrosios šviesos, kuri kiekvieną žmogų išlaisvina iš tamsos ir suteikia ramybę.

Daug kas švęs Kalėdas tradiciškai: Kūčių vakarą praleis su šeima, galbūt dalyvaus Mišiose, Kalėdų dieną vėl susitiks su artimaisiais, gal aplankys prakartėlę ir eglutę, gal sudalyvaus kitose kalėdinėse pramogose. Ne gana Kalėdų iš inercijos! Leiskime, kad mūsų širdis paliestų tikroji Kalėdų šviesa, kad pajustume tikrąjį, ilgalaikį, o ne po kelių dienų išblėstantį Kalėdų džiaugsmą. Šis mažas Kūdikis, gimęs Betliejuje ir paguldytas ėdžiose, yra pasaulio Šviesa. „Šviesa atėjusi į pasaulį….“(Jn 1). Jis mums žada išgelbėjimą nuo tamsos, kuri apima mūsų protus ir širdis, nuo tamsos, kuri pavergia mūsų sielą ir atima iš mūsų gyvenimo džiaugsmą.

Ką daryti, kad šią naktį mus apšviestų taip trokštama nelaikina šviesa? Pirmiausia paklauskime savęs – koks mano ryšys su Kristumi? Aš giedu giesmėje: „Sveikas, Jėzau, gimusis“, bet ar noriu turėti su Juo tokį pat artimą ryšį, kaip su savo šeimoje gimusiu naujagimiu? Ar esu pasiryžęs leisti Jam tikrai dalyvauti savo kasdienybėje, netgi man vadovauti? Ar esu pasiryžęs Jam patikėti kasdienius asmeninio gyvenimo ir šeimos sprendimus? Ar galiu nuoširdžiai pasakyti, kad Jį myliu? Kaip ir kiekvienam santykiui, taip ir draugystei su Jėzumi reikia laiko ir pastangų. Tai yra prielaida būti krikščioniu. Kitaip mes tik atliekame tradicinę pareigą, bet nepriimame šio naujagimio į savo šeimą, į savo gyvenimą. Leiskime Jėzui šią naktį užgimti mūsų širdyse, priimkime Jo meilę!

Turime atverti savo širdis ir ištiesti savo rankas į Jėzų – kaip piemenėliai šią naktį, kaip vėliau Jį aplankę išminčiai ir kaip daugelis tikinčiųjų per prabėgusius amžius. Padovanokime Jam tai, ką Jis mums jau yra padovanojęs: savo meilę, savo gyvenimą. Nebijokime įsileisti Kristų iš naujo. Priimkime Jo mums teikiamą meilę, džiaugsmą ir ramybę. Leiskime Jam karaliauti mūsų širdyse ir šeimose. Tik per gilų asmeninį ryšį su Jėzumi patirsime tikrąsias Kalėdas!

+ Gintaras GRUŠAS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Žymės: ,

Kategorijos: Lietuvoje, Pamokslai

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt