200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Rugsėjo mėn. Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas

2015 rugsėjo 22

Rugsėjo 9 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas.

Pasimeldus Dieninę liturginę maldą, Kalvarijų bažnyčios klebonas ir Kalvarijų dekanato dekanas kun. Ruslan Vilkel visų kunigų vardu pasveikino Vilniaus arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, švenčiantį penktąsias vyskupystės metines.

Ganytojas atkreipė dėmesį į emigrantų ir pabėgėlių srautus, keliaujančius į Europą ir priminė Popiežiaus prašymą parapijoms ir vienuolynams priimti bent po vieną šeimą. Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir parapijos globoja tris chaldėjų šeimas iš Irako. Joms suteiktas būstas, savanorių pagalba, plėtojama bendrystė. Arkivyskupas kvietė kunigus per pamokslus atkreipti dėmesį, jog 80 proc. visų žmonių persekiojimų yra būtent dėl krikščioniško tikėjimo. Reikia ir malda palaikyti visus skriaudžiamus krikščionis.

Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva išleistas Apaštališkasis laiškas  „Mitis Iudex Dominus Iesus“ dėl santuokos anuliavimo procedūros. Dokumente pabrėžiamas vyskupo kaip teisėjo vaidmuo. Tribunolo procesas kai kuriose bylose gali labai sutrumpėti, ypač kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog santuoka buvo sudaryta negaliojančiai. Tribunolo teisėjų kolegiją, vadovaujamą kunigo, gali sudaryti ir pasauliečiai, turintys tinkamą išsilavinimą. Be to, sprendimo dėl negaliojančios santuokos nereikės svarstyti bei tvirtinti II instancijos Tribunolui. Tai pagreitins šių bylų išsprendimą. Pabrėžtina, kad Bažnyčios mokymas dėl galiojančiai sudarytos santuokos neišardomumo nesikeičia, o tik siekiama paspartinti tribunolo darbą.

Mons. Žydrūnas Vabuolas pristatė Popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si“ (Lietuvių k. I, II, vėliau http://www.baznycioszinios.lt/ bus paskelbtas likęs vertimas). Prelegentas atkreipė dėmesį, kad tai vienuoliktoji tipiškos struktūros socialinė popiežių enciklika, kurioje įvardijama ne tik problemos, apžvelgiama esama situacija, pateikiama Biblijos žinia, svarstomos problemų šaknys ir pateikiamas Bažnyčios atsakas, o taip pat primenamas pirmtakų įnašas. Šiame dokumente taip pat paminėtas kitų krikščioniškų bendrijų ir religijų įnašas į svarstomų problemų kėlimą ir sprendimų paiešką.

Pranešėjas perteikė pagrindines enciklikos mintis: pasaulio veiklos tempas greitėja, o gamtoje augimas yra lėtas, technologijos pakankamai neatsižvelgia į ryšį tarp žmonių, gamtos – saitai sutraukomi siekiant kuo efektyvesnės ir gausesnės produkcijos gamybos, kurioje neįskaičiuojami ekologijai padaromi žalos kaštai, žemė virsta sąvartynu, vandenynuose plūduriuoja taip vadinama „plastiko sriuba“ – didžiulės sankaupos plastikinės taros atliekų, augantis turtingųjų įprotis eikvoti, vartoti ir išmesti daugybę atliekų, geriamo vandens poreikis – tai visuotinė žmonijos teisė į gyvybę, rūšių praradimas – ne tik skurdina biologinę įvairovę, bet atimama jų teisė savo buvimu šlovinti Dievą. Rūpestis gamta – bendražmogiškas reikalas, kūriniai – tai Dievo artumo vieta, vertingi patys savaime, tačiau dėl nuodėmės auga žmogaus konfliktas su gamta. Kai suardomi santykiai su artimu – suyra darnus ryšys su gamta, su Dievu. Ekologinės krizės šaknys – technokratinė mąstymo paradigma, paplitęs reliatyvizmas. Svarbu puoselėti integraliąją ekologiją, kurią apimtų aplinkos, kultūros, ekonomikos sintezė. Enciklikoje nurodomos gairės veiklai: tarptautinio lygmens dialogo plėtra, dialogas tarp politikos ir ekonomikos, mokslo ir religijos, vietinių bendruomenių tinkamos politikos skatinimas. Turtingesnėms šalims – didesnė atsakomybė, keisti požiūrį, jog aplinkos apsauga – ne išlaidos ir sumažinta nauda ar pelnas. Teks susitaikyti su tam tikroms sritims taikoma recesija, mažėjančiu vartojimu. Dera plėtoti ekologinį dvasingumą primenant, jog tariama laisvė – nežabotas poreikis vartoti – byloja apie tapatybės stygių. Krikščionims ekologija turėtų būti ne pasirinkimas, o esminis rūpestis šios žemės bendrais namais. Reikalingas ekologinis atsivertimas – asmeninis, skatinant saiką, mažesnį vartojimą, atliekų rūšiavimą, energijos taupymą ir pan., taip pat – bendruomeninis, įdiegiant taisykles, kontrolę, baudas ir ugdant nusistatymą šeimoje, valstybėje ir Bažnyčioje, kad tinkamai rūpintumės tuo, kas mums patikėta ir taip ruoštumės Dangaus šventei.

Arkivyskupas pranešė, kad Lietuvos Vyskupų Konferencijos prašymu atsakingos Šv. Sosto institucijos leido į Švč. Mergelės Marijos (Loreto) litaniją Lietuvoje įterpti naują kreipinį: po „Motina Dievo malonės“ giedoti ar kalbėti „Motina gailestingumo“. Vėliau bus svarstomas siūlymas tai padaryti ir Visuotinėje Bažnyčioje.

Arkivyskupas priminė, kad keičiant interjerą bažnyčios viduje reikalingas arkivyskupijos meno komisijos pritarimas nepaisant ar objektas įtrauktas į saugotiną kultūros paveldą. Jei atliekamų remonto darbų kaina viršija tris tūkstančius eurų – reikia raštiško kurijos leidimo. Dekanai skatinami kuo skubiau pateikti informaciją apie parapijos nekilnojamą turtą, kad būtų galima patikrinti ar viskas yra įtraukta į registrą.

Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis priminė, kad sužadėtiniams, kurie nepriėmę Sutvirtinimo sakramento, reikėtų per tris pasirengimo santuokai mėnesius sudaryti sąlygas deramai pasirengti šiam sakramentui ir jį priimti. Sutuokus bažnyčioje, civilinės metrikacijos įstaigą informuoti per dešimt darbo dienų. Kai vienas iš sužadėtinių yra ne Lietuvos pilietis, patartina, kad sužadėtiniai pirmiau patys užregistruotų santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje, tuo būdu užsitikrinant, kad jos įregistravimui nekils sunkumų dėl galimų teisinės sistemos skirtumų įvairiose valstybėse. Klebonai paprašyti jau nuo rudens informuoti kuriją apie tai, kiek sutvirtinamųjų pradėjo ruoštis Sutvirtinimo sakramentui. Kunigai ir vienuoliai kviečiami įsigyti lietuviškai išleistą Liturginių valandų III tomą.

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. dr. Hans Friedrich Fischer pranešė, kad parengiamajame kurse Vilniuje mokysis šeši kandidatai į seminariją, trys iš Vilniaus arkivyskupijos, po vieną iš Kauno, Vilkaviškio ir Telšių vyskupijų. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje šiais mokslo metais studijuos 18 klierikų. Iš jų – keturiolika Vilniaus arkivyskupijos, du Panevėžio, vienas Kaišiadorių vyskupijos, vienas iš Marijonų vienuolijos.

Susirinkimo pabaigoje Arkivyskupas įteikė naujus kunigų paskyrimus.

Kitas Vilniaus arkivyskupijos kunigų susirinkimas įvyks spalio mėn. 7 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje.

-ksb-

 

Kategorijos: Vyskupijoje

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt