200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Nepilnamečių apsauga

Prevencijos gairės dėl Katalikų Bažnyčioje dirbančių dvasininkų, vienuolių, savanorių ir kitų darbuotojų elgesio su nepilnamečiais

Bažnyčios evangelizacinėje tarnystėje svarbią vietą užima nepilnamečių, vaikų bei jaunimo sielovada. Dėl šios priežasties Bažnyčiai tenka bendrauti su nepilnamečiais ir vaikais labiau nei daugeliui kitų viešumoje veikiančių organizacijų. Visi žinome, kad nepilnamečiai yra itin priklausomi nuo suaugusiųjų, ypač vadovaujančių ir turinčių pasitikėjimą asmenų. Todėl labai svarbu, kad visi suaugusieji, dalyvaudami bažnytinėje ir visuomeninėje tarnystėje protingai ir teisingai elgtųsi su nepilnamečiais. Ypač didelio atsargumo reikia laikytis socialiai pažeidžiamų nepilnamečių – vaikų namų auklėtinių, asocialių šeimų vaikų – atžvilgiu. Asmenys, kurie darbuojasi su tokiais nepilnamečiais, privalo reguliariai konsultuotis su savo vadovybe.

Padažnėjusių nepilnamečių išnaudojimo atvejų akivaizdoje būtina dar kartą priminti nekintantį Bažnyčios mokymą ir imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas nepilnamečių saugumas, taip pat apsaugoti suaugusieji, kad nebūtų diskredituojama jų tarnystė.

Katalikų Bažnyčios dvasininkai, vienuoliai, darbuotojai ir savanoriai, dirbantys su nepilnamečiais, privalo laikytis toliau pateiktų elgesio GAIRIŲ ir jomis vadovautis. Šiomis nuostatomis nesiekiama apsunkinti nepilnamečių sielovadinės tarnystės ar juo labiau užkirsti jai kelią, jos turi padėti išlaikyti gerus santykius su nepilnamečiais ir užtikrinti tinkamą sielovadą.

Jei atsirastų būtinybė nukrypti nuo šių nuostatų, būtina apie tai informuoti savo vyresnybę, taip pat pateikti pagrįstus paaiškinimus ir priežastis.

Tais atvejais, kai tenka neišvengiamai asmeniškai bendrauti su nepilnamečiais, nedalyvaujant aplinkiniams, būtina vadovautis protingumu ir išlaikyti ypatingą santykių diskretiškumą. Apibendrinant šias pastangas, pateikiamos elgesio GAIRĖS, skirtos Katalikų Bažnyčioje su nepilnamečiais dirbantiems dvasininkams, vienuoliams, savanoriams ir kitiems darbuotojams:

1. Esant vienam (-ai) su nepilnamečiu, privalu vengti fizinio kontakto. Atvejais, kai toks kontaktas (pvz., apsikabinimas) yra būtinas ir tinkamas, reikia vadovautis protingumu ir išlaikyti santūrumą. Jei nepilnametis inicijuoja fizinį kontaktą iš draugiškumo, duodamas tinkamas, pagarbus ir trumpas atsakas.

2. Neleidžiama vienam (-ai) ir niekam nežinant būti su nepilnamečiu gyvenamosiose arba uždarose patalpose (išskyrus būtinos pagalbos atvejus), nebent šios patalpos yra tiesiogiai skirtos atlikti sielovados tarnystei ir tiktai šios tarnystės metu, pvz., išpažinčių kambarys dvasinio pokalbio arba išpažinties metu.

3. Atsakingieji už nepilnamečių sielovadą privalo pasirūpinti, kad vaikams ir nepilnamečiams skirtuose renginiuose (sporto, žaidimų) dalyvautų pakankamai atsakingų suaugusiųjų asmenų. Vasaros stovyklose, be kunigų ir klierikų, privalo būti ir vadovų pasauliečių.

4. Tie, kurie nori nuolat rūpintis socialiai remtinais vaikais arba vaikais iš socialinės rizikos šeimų ir vaikų globos institucijų, PRIVALO turėti ne tik raštišką sutikimą iš tėvų (globėjų, atitinkamų valdžios institucijų), bet ir raštišką ORDINARO leidimą.

5. Nepilnamečiams vykstant į keliones, kartu su jais privalo vykti ir pakankamai juos lydinčių suaugusių pasauliečių, kurie pagelbėtų užtikrinti deramą jaunimo veiklos ir elgesio priežiūrą.

6. Visuomet privalu išlaikyti etišką ir profesionalią laikyseną darbe su nepilnamečiais. Įvertinus ypatingą nepilnamečių prisirišimą prie suaugusiųjų, autoritetų, vadovaujančių asmenų, kurie jiems užtikrina pasitikėjimą ir saugumą, reikia itin vengti per didelio emocinio prisirišimo. Tai pastebėjus, nepilnametis turi būti nukreipiamas pas kitus suaugusiuosius, kurie galėtų toliau juo rūpintis. Tai ypač aktualu teikiant nepilnamečiams įvairias dvasines ir psichologines konsultacijas.

7. Jei nepilnamečių sielovadoje reikalingi ir būtini reguliarūs asmeniniai susitikimai, nepilnamečių tėvai (globėjai) turi būti informuojami, kad tokie susitikimai vyksta, jiems dera paaiškinti tokių susitikimų prasmę. Jei būtų kliūčių apie tai informuoti tėvus (globėjus), sielovadą vykdantys asmuo turi konsultuotis su savo vyresnybe.

8. Nepatariama vienam (-ai) keliauti su nepilnamečiu, kai yra reikalinga nakvynė.

9. Neleidžiama nepilnamečiui gyventi, nakvoti klebonijoje ar privačiame kunigo bute, išskyrus artimiems kunigo giminaičiams (pvz., sūnėnui).

10. Nepadorių, dviprasmiškų žodžių vartosena, nepadorių temų nagrinėjimas ir aptarimas, nepadorūs juokai, nepadoraus turinio filmai ir kompiuteriniai žaidimai, bet kokios formos erotinė ar pornografinė medžiaga yra visais atvejais neleistina sielovadą vykdančių pasauliečių bei dvasininkų gyvenime ir aplinkoje. Tokios medžiagos naudojimas bendraujant su nepilnamečiais arba bet kokių erotinių ir pornografinių publikacijų bei įrašų laikymas nepilnamečių sielovadai skirtose patalpose visuomet yra rimtas nusikaltimas.

11. Visi, tiesiogiai dirbantys sielovados darbą su nepilnamečiais, privalo budėti ir rūpintis, kad nepilnamečiai neturėtų su savimi arba neturėtų galimybės įsigyti netinkamų filmų, vaizdajuosčių, garsajuosčių, DVD ar CD diskų ir lengvai prie jų prieiti, taip pat lankytis netinkamose internetinėse svetainėse.

12. Nepilnamečiams neleistina turėti pornografinės medžiagos, draudžiama padėti jiems įsigyti, gauti internetinę ar kitokią prieigą prie tokios rūšies medžiagos.

13. Vaikų ir jaunimo sielovadoje, kad ir kur ji būtų vykdoma, griežtai draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar kitokius kvaišalus ir juos siūlyti nepilnamečiams. Griežtai draudžiama vartoti alkoholį nepilnamečius prižiūrintiems suaugusiesiems – net ir nepilnamečiams nedalyvaujant. Taip pat dirbantiems su nepilnamečiais neleistina vartoti svaiginamųjų medžiagų, stipriai jų sąmonę veikiančių vaistų.

14. Asmuo, kuris pažeidžia šias nuostatas, nedelsiant privalo būti nušalintas nuo visų pareigų, susijusių su nepilnamečių sielovada ar ugdymu.

15. Kiekvienas, turintis žinių apie nepilnamečio prievartavimą arba turintis teisėtų priežasčių manyti, kad vyksta (vyko) vaikų seksualinis išnaudojimas ar priekabiavimas, privalo kuo skubiau pranešti teisėtam Bažnyčios vyresniajam. Privaloma laikytis visų bažnytinės teisės normų ir procedūrų, kad būtų užtikrinta nepilnamečių apsauga ir deramai aiškinamasi dėl galimo įvykdyto nusikaltimo.

16. Bažnyčios vykdoma nepilnamečių ir vaikų sielovada nukreipta į jų žmogišką ir dvasinę brandą. Kiekvienas asmuo, suprasdamas ypač didelę atsakomybę darbe su nepilnamečiais, yra įpareigotas pasirūpinti tinkama aplinka ir erdve, kurioje galima užtikrinti visapusišką nepilnamečių apsaugą.

17. Ordinarai turi rūpintis informavimo, auklėjimo bei vaikų saugumo ir apsaugos programų, kurios būtų įdiegtos tiek kiekvienoje vyskupijoje, tiek ir visoje šalyje, parengimu bei įdiegimu. Ordinarai taip pat privalo įjungti tokias programas į savo vyskupijų kunigų seminarijų mokymo programas, taip pat pateikti jas nuolatinio kunigų ugdymo susitikimų dalyvių dėmesiui.

Patvirtintos Tikėjimo mokymo kongregacijos

 

Skundų dėl tvirkinimo, kuriuo kaltinami Bažnyčios darbuotojai, įsitraukę į pastoracinę veiklą, – dvasininkai, religiniai tarnautojai, darbuotojai pasauliečiai ar savanoriai, teikimo tvarka: tyrimo procesas pradedamas gavus detaliai surašytą ir nukentėjusio asmens ar jo atstovo pasirašytą skundą. Skundas įteikiamas vietos vyskupui ar jo paskirtam delegatui.

Vilniaus arkivyskupijoje delegatu yra paskirtas kun. Francišek Jusiel.

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt