Bažnytinis teismas

Bažnytinis teismas (Tribunolas)

S. Skapo g. 4 (įėjimas iš Universiteto g.)
LT-01122 Vilnius, Lietuva

Tel. +370 5 262 17 64
El. p. tribunolas@vilnensis.lt

Konsultavimas telefonu ir dokumentų priėmimas:

antradieniais 10.00 – 17.00 val.

 

Oficiolas – vysk. teol. dr. Arūnas Poniškaitis

Viceoficiolas – kun. prof. bažn. t. dr. Kazys Meilius

Teisėjai – kun. bažn. t. lic. Andrejus Bogdevičius, kun. bažn. t. dr. Vytautas Brilius MIC,  kun. Tadeuš Jasinski,  kun. bažn. t. lic. Francišek Jusiel, kun. bažn. t. dr. Mindaugas Sabonis, prof. bažn. t. dr. Jonas Juškevičius, bažn. t. lic. Sigita Sadzevičiūtė-Kazilienė
Santuokos ryšio gynėja – ses. bažn. t. lic. Lina Striokaitė SF
Teisingumo gynėja – ses. bažn. t. lic. Lina Striokaitė SF
Auditorius, notaras – kun. teol. m. dr. Mindaugas Ragaišis
Notarai – kun. teol. lic. Arūnas Mitkevičius, kun. Mykolas Sotničenka, Jurga Gaižauskaitė, Rūta Jermalienė (motinystės atostogose), Donata Špokaitė

 

Bažnytinio teismo funkcijos

Bažnytinio teismo proceso objektas yra: fizinių ar juridinių asmenų teisių ieškojimas ar apgynimas arba juridinių faktų nustatymas; nusikaltimai, kiek jie reikalauja bausmės paskyrimo ar paskelbimo; atskirais atvejais pagal savo kompetenciją ginčai dėl administracinės galios akto (1400 kan.). Gali būti pateiktas ieškinys ir dėl Šventimų (pgl. 1708 kan.). Taigi Bažnyčia pagal savą ir išimtinę teisę nagrinėja dvasinių dalykų ir su jais susijusias bylas, taip pat bažnytinių įstatymų pažeidimus (1401 kan.).Tačiau daugiausia bažnytiniai teismai savąja teise nagrinėja pakrikštytųjų santuokines bylas (1671 kan.).

 

Santuokos negaliojimo pagrindai


Kanoninės formos privalu laikytis, jei bent viena iš santuoką sudarančių šalių yra krikštyta Katalikų Bažnyčioje ar į ją priimta, išlaikant 1127 kan. nuostatas (1117 kan.) Kanoninė santuokos forma yra išlaikyta, kai abi šalys dviejų liudininkų akivaizdoje pareiškia sutikimą, kurį Bažnyčios vardu priima vietos ordinaras arba klebonas, arba kurio nors iš jų deleguotas kunigas ar diakonas (1108 kan.).

Jei santuokinio sutikimo momentu nors vieną iš sutuoktinių saisto santuokinė kliūtis, ji daro santuoką negaliojančia (1073 kan.), išskyrus atvejus, kai nuo kliūties buvo dispensuota. Kliūtys gali būti susijusios su asmens negalėjimu arba galėjimu sudaryti santuoką, su nusikalstamu elgesiu arba su giminystės ryšiais.

Kliūtys, kylančios iš asmens negalėjimo arba galėjimo sudaryti santuoką:

  • amžius. Kad santuoka būtų sudaryta galiojančiai, Kanonų teisės kodekse (1083 kan.) numatomas minimalus 16 metų amžius vyrui ir 14 metų amžius moteriai. Kalbant apie leistinumą, Lietuvos vyskupų konferencija numato, kad santuoką gali sudaryti asmenys, sulaukę pilnametystės, t. y. 18 m.;
  • išankstinis ir nuolatinis tiek vyro, tiek moters lytinis nepajėgumas (1084 kan.), t. y. negebėjimas santuokoje natūraliai atlikti lytinio akto. Nevaisingumas į šios kliūties apibrėžtį neįeina;
  • galiojantis buvusios santuokos ryšys (1085 kan.). Šia kliūtimi pabrėžiamas bažnytinės santuokos neišardomumas;
  • Šventimai (1087 kan.) arba viešas skaistybės įžadas, padarytas vienuoliniame institute (1088 kan.);
  • išpažįstamo tikėjimo skirtumas, t. y. kai vienas iš sutuoktinių yra nekrikštytas (1086 kan.). Šiuo požiūriu siekiama saugoti kataliko religinį gyvenimą, turint omenyje paprastai nuspėjamus didžiulius sunkumus, kylančius įgyvendinant santuokinio gyvenimo bendrystę, kai išpažįstamas tikėjimas labai skiriasi. Kai kuriais atvejais nuo šios kliūties gali būti dispensuojama (1127–1129 kan.).

Kliūtys, susijusios su nusikalstamu elgesiu:

  • negalima galiojamai sudaryti santuokos tarp vyro ir pagrobtos arba tik sulaikytos moters, siekiant su ja sudaryti santuoką, nebent po to moteris, atskirta nuo pagrobėjo ir būdama saugioje ir laisvoje vietoje, savo noru pasirinktų santuoką (1089 kan.);
  • nužudymas. Siekdamas sudaryti santuoką su konkrečiu asmeniu, asmuo nužudo jo ar savo sutuoktinį. Ši kliūtis saisto abu asmenis, fiziškai ar moraliai dalyvavusius nužudant sutuoktinį (1090 kan.).

Giminystės ar šeiminės kliūtys, kylančios dėl:

  • tiesiosios giminystės linijos ir šoninės giminystės linijos iki ketvirtojo laipsnio imtinai (1091 kan.);
  • bet kurios tiesiosios linijos svainystės laipsnio (1092 kan.);
  • iš įvaikinimo kylančios teisinės giminystės pagal tiesiąją liniją ir pagal šoninės linijos antrąjį laipsnį (1094 kan.).

Turint omenyje tai, kad santuokinis sutikimas yra esminis ir nepakeičiamas santuokos sudarymo elementas, ypatingas dėmesys kreipiamas į šio sutikimo aplinkybes, ypač tas, kurios gali daryti įtaką sutikimo galiojimui. Daugeliu atvejų santuokos negaliojimas susijęs su sutikimo pažeidimais (1095–1099,1101–1103 kan.). Šie pažeidimai gali būti susiję su nepajėgumu duoti sutikimą, sąmoningu priešingu nusistatymu ar asmens laisvės duoti tokį sutikimą suvaržymu. Prieš trumpai aptardami tokio pobūdžio negaliojimo pagrindus, atkreipiame dėmesį į tai, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia tik jei šios sąlygos egzistavo (buvo pasireiškusios ar nuslėptos) santuokinio sutikimo apsikeitimo momentu, t. y. santuokos celebravimo metu.

Nepajėgumas duoti sutikimo (1095 kan.) pasireiškia, kai:

  • asmuo stokoja pakankamo protinio suvokimo ir todėl yra nepajėgus duoti ir priimti tokį valios aktą kaip santuokinis sutikimas dėl nuolatinio pobūdžio psichikos sutrikimo arba dėl neapibrėžto ir pereinamojo pobūdžio protinių sugebėjimų sutrikimo, pasireiškusio duodant santuokinį sutikimą;
  • asmuo turi rimtą sugebėjimo suvokti esmines santuokos teises ir pareigas, abipusiai duodamas ir priimamas, trūkumą. Šis sugebėjimo trūkumas gali būti susijęs ir su asmens ribotu sugebėjimu laisvai apsispręsti;
  • asmuo dėl psichinio pobūdžio priežasčių nepajėgia prisiimti esminių santuokos pareigų ar bent vienos iš jų: sutuoktinių gėrio, vaikų pradėjimo ir auklėjimo, ištikimybės, santuokos neišardomumo. Toks nesugebėjimas turi egzistuoti duodant santuokinį sutikimą, tačiau neturi būti tapatinamas su kitų aplinkybių lemiamais sunkumais kritiškai ir laisvai įvertinti ir padaryti santuokinį pasirinkimą ar laikytis esminių santuokos pareigų. Tik psichinio pobūdžio nepajėgumas prisiimti pareigas daro santuoką negaliojančia. Vertinant nepajėgumą ir jo sunkumo laipsnį, proceso metu į pagalbą pasitelkiami atitinkamos srities ekspertai, visų pirma psichiatrai.

Valingas arba sąmoningas sutikimo pažeidimas yra susijęs su simuliavimu, t. y. vidinio nusiteikimo ir santuokos ceremonijoje vartojamų žodžių ir ženklų neatitikimu (1101 kan. § 2). Šiuo atveju kalbama apie pozityvų sutuoktinio valios veiksmą, kai sutuoktinis priima sprendimą, kuriuo atmetama pati krikščioniška santuoka (visiškas simuliavimas) arba vienas iš santuokos esminių elementų (dalinis simuliavimas). Šis valios veiksmas gali būti išreikštas tiesiogiai (aiškiai nurodant, kas yra atmetama) arba netiesiogiai (nežymiai ar numanomai nurodant, kas yra atmetama). Trumpai apžvelgsime šiuos santuokos negaliojimo pagrindus:

  • visiškas arba totalus simuliavimas. Kai duodant sutikimą paneigiamas santuokinio gyvenimo gėris ir neprisiimami jokie įsipareigojimai; t. y. sutikimas duodamas tik dėl išorinių priežasčių, pvz., siekiant pagerinti visuomeninę ar materialinę padėtį;
  • dalinis simuliavimas. Kai asmuo nori santuokos, tačiau atmeta kurį nors vieną iš esminių santuokos elementų. Gali būti atmetama:
    • vaikų gėris, t. y. išreiškiama neigiama nuostata vaikų turėjimo santuokoje atžvilgiu;
    • santuokos neišardomumas, kai sąmoningai nusiteikiama neįsipareigoti visam gyvenimui dėl vidinių ar praktinių priežasčių, nesvarbu, kokiu būdu yra manoma išsilaisvinti nuo santuokinio ryšio (pvz., skyrybomis);
    • ištikimybė, kai nusiteikiama turėti poligaminių (daugpatystės arba daugvyrystės) ar tiesiog nesantuokinių ryšių, paneigiant išimtinį ir nuolatinį savo lytiškumo dovanojimą sutuoktiniui;
    • santuokinis gėris, kuris gali būti suvokiamas gana plačiai, tačiau bažnytinės teisės praktika išskiria tik kai kuriuos santuokinio gėrio atmetimo požymius, pvz., kai atmetama bet kokia savitarpio pagalba ir pagarba kitam sutuoktiniui arba kai sutuoktiniui primetamas pavojingas ir (arba) nemoralus lytinis gyvenimas;
    • santuokos sakramentališkumas, nors daug kur bažnytinės teisės doktrinoje šio elemento atmetimas tapatinamas su visišku sutikimo simuliavimu, nes turima omenyje santuokos ir sakramento tapatumas ir neatsiejamumas.

Pažeidimai, susiję su laisvai duodamu santuokiniu sutikimu:

  • fizinė prievarta arba didelė baimė (1103 kan.). Šiuo atveju baimė turi būti itin didelė (objektyviai susiklosčius aplinkybėms arba susijusi su konkrečiu asmeniu) ir išorinė (kurią kelia vienas ar keli asmenys). Ši baimė gali kilti netyčia, o asmuo, siekdamas iš jos išsivaduoti, yra tiesiog priverstas pasirinkti santuoką. Baimė gali kilti ir iš pagarbos, kai bijomasi prarasti palankius santykius su asmeniu;
  • klaida dėl asmens, t. y. dėl jo fizinės tapatybės (1097 kan. § 1), bet ne dėl jo asmenybinių dalykų;
  • klaida dėl kito besituokiančio asmens savybės (1097 kan. § 2), kai šios savybės turėjimas buvo tiesioginė, aiški ir esminė santuokinio sutikimo sąlyga. Kitaip tariant, tokia savybė negali būti paviršutiniška ar banali;
  • apgaulė (1098 kan.), t. y. kitas sutuoktinis ar tretieji asmenys siekia išgauti sutikimą, nuslėpdami kokią nors fizinę ar moralinę savybę, savo prigimtimi galinčią smarkiai sudrumsti santuokinio gyvenimo bendrystę;
  • sutikimo susiejimas su sąlyga (1102 kan.). Santuokinio sutikimo susiejimas su ateities sąlyga daro santuoką negaliojančia. Santuokinio sutikimo susiejimas su sąlyga, susijusia su praeitimi ar dabartimi, gali daryti santuoką galiojančia ar negaliojančia, atsižvelgiant į tai, ar egzistuoja sąlygos objektas. Tačiau pastaruoju atveju sąlyga bus teisėta, jei gautas vietos ordinaro leidimas.

Dispensa

Dispensą, arba atleidimą, atskiru atveju nuo grynai bažnytinio įstatymo laikymosi gali pagal savo kompetenciją suteikti tie asmenys, kurie turi vykdomąją valdžią ir galią dispensuoti. Dispensa yra malonė, suteikiama atlikus administracinę procedūrą pagal nustatytas sąlygas (skirtingai nuo teisminio proceso, kuris vyksta nagrinėjant santuokos niekinumo bylas).

Neįvykdyta santuoka

Santuokai tarp dviejų pakrikštytų šalių arba pakrikštytos ir nepakrikštytos šalies esant neįvykdytai, nuo santuokinio ryšio kliūties dėl pateisinamos priežasties gali dispensuoti Romos Popiežius abiejų ar vienos šalies prašymu, net jei antroji šalis prieštarautų (1142, 1697–1706 kan.). Santuoka įvykdoma santuokiniu aktu, t. y. kai „sutuoktiniai tarpusavyje žmogišku būdu atliko savaime tinkamą palikuonių gimdymui aktą, kuriam santuoka pagal savo prigimtį skirta ir kuriuo sutuoktiniai tampa vienu kūnu“ (1061 kan. § 1). Tikros ir įvykdytos santuokos negali išardyti jokia žmogiška galia ir jokia priežastis, išskyrus mirtį (1141 kan.).

Nesakramentinė santuoka

Dviejų nepakrikštytų šalių sudaryta santuoka (Pauliaus privilegija) gali būti nutraukiama krikštą priėmusios šalies tikėjimo labui pačiu tos šalies sudarytos naujos santuokos faktu, jei nekrikštyta šalis atsiskiria ir nenori gyventi su pakrikštyta šalimi. Pakrikštyta šalis gali galiojamai sudaryti naują santuoką tada, kai pirma atsiklausia nekrikštytos šalies, ar ji nori priimti krikštą ar bent nori gyventi su pakrikštyta šalimi (1143–1150 kan.).

Santuokos paskelbimo negaliojančia procesas

  • Teismo, kuris yra kompetentingas nagrinėti bylą, nustatymas. Santuokos niekinumo bylose yra kompetentingas Bažnytinis teismas tos vietos, kurioje buvo sudaryta santuoka arba tos vietos, kurioje yra atsakovo buveinė ar laikinoji buveinė; arba tos vietos, kur faktiškai turi būti surinkta dauguma įrodymų, jei su tuo sutinka atsakovas (nesutikimas turi būti pagrįstas) ir yra gautas atsakovo gyvenamosios vietos teismo vikaro sutikimas; arba tos vietos, kurioje ieškovas turi buveinę, kai įvykdomos ką tik paminėtos sąlygos ir vienas papildomas reikalavimas: tiek ieškovas, tiek atsakovas turi gyventi tos pačios Vyskupų Konferencijos teritorijoje (1673 kan.; DC str. 10 § 1).
  • Ieškinio pateikimas. Ieškinį dėl santuokos niekinumo gali pateikti vienas iš sutuoktinių (ieškovas) arba net abu sutuoktiniai. Toks ieškinys būtinas, nes „teisėjas negali nagrinėti jokios bylos, jei jam pagal kanonų normą nepateikė prašymo suinteresuotas asmuo“ (kan. 1501; DC str. 114). Be to, ieškinyje turi būti nurodyta (nebūtinai teisiniu požiūriu tiksliai suformuluota) prašymo priežastis, t. y. ginčijamos santuokos niekinumo pagrindai (jie aptarti pirmiau), taip pat bent bendrais bruožais pateikti faktai ar įrodymai, kuriais ieškovas pagrindžia savo reikalavimus (1504 2°kan.; DC str.116 § 1, 3°); jei ieškinį atmeta Teisėjų kolegija, šalis visada turi teisę per 10 dienų kreiptis į apeliacinį tribunolą, o jei atmeta Kolegijos pirmininkas – į Teisėjų kolegiją (1505 § 4).
  • Teisėjų kolegijos sudarymas ir santuokinio ryšio gynėjo paskyrimas (DC str. 118).
  • Kito sutuoktinio (atsakovo) šaukimas į teismą. Nuo šio momento pradedamas ginčas dėl santuokos galiojimo (DC str. 129).
  • Ginčo nustatymas. Pagal šalių prašymus ir atsakymus apibrėžiama ginčo apimtis (ji gali būti keičiama remiantis 1513 kan. § 3 ir DC str. 136), t. y. fiksuojami teisiniai pagrindai, kuriais grindžiamas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir kuriuos proceso metu reikės įrodyti. Kitaip tariant, ginčo apimtimi apibrėžiami klausimai, kurie proceso metu turi būti ištirti (DC str. 160), o teismo nutartyje į juos turi būti atsakyta.

Apima įrodymų surinkimą, vadovaujant teisėjui. Įrodymai gali būti bet kokio pobūdžio, tačiau visada turi būti teisėti ir naudingi bylos sprendimui (DC str. 157 § 1). Įrodymai gali būti pateikti šalių iniciatyva arba surinkti teisėjo. Tai – šalių ir liudininkų parodymai, dokumentai, ekspertų išvados ir pan.

  • Aktų paskelbimas (kan. 1598, § 1; DC str. 229 § 1). Siekdamas užtikrinti šalių gynybos teisę, teisėjas dekretu leidžia šalims susipažinti su surinktais įrodymais. Jei teisėjui atrodo būtina, jis gali atlikti galutinius tyrimo veiksmus (DC str. 236).
  • Tyrimo pabaiga. Tyrimas yra baigtas, kai atlikta visa, kas reikalinga įrodymams surinkti, o šalys per nustatytą laiką raštiškai pateikė savo pareiškimus ar pastabas, jų manymu, patvrtinančias arba paneigiančias santuokos galiojimą (DC str.243–245).

Trijų teisėjų kolegija skelbia santuoką negaliojančia tik esant vidiniam moraliniam tikrumui, t. y. kai nelieka jokios protingos abejonės tiek dėl teisinės, tiek dėl faktinės klaidos (DC str. 247 § 2). Gali būti ir taip, kad teismas, pagrįstai matydamas egzistuojančias ir besitęsiančias aplinkybes, nulėmusias santuokos negaliojimą, nuspręs neleisti sudaryti naujos bažnytinės santuokos prieš tai negavus vietos ordinaro ar Bažnytinio teismo, priėmusio sprendimą dėl santuokos negaliojimo, pritarimo (DC str. 251).

Bažnytinio teismo nutartį, kuria santuoka skelbiama negaliojančia, turi patvirtinti antrosios instancijos Bažnytinis teismas, kuriam nusiunčiama nutartis ir bylos duomenys. Antrosios instancijos Bažnytinis teismas arba dekretu patvirtina pirmosios instancijos Bažnytinio teismo nutartį, arba priima bylą iš naujo nagrinėti ordinariniu būdu naujoje instancijoje (1682 kan. § 2). Jei antrosios instancijos Bažnytinis teismas priima kitokią nutartį negu pirmosios instancijos Bažnytinis teismas, t. y. neigiamą nutartį, šalis, nepatenkinta dėl priimtos nutarties, gali ją skųsti apaštaliniam trečiosios instancijos Bažnytiniam teismui – Romos Rotai (1444 kan. § 1; DC str. 27). Jei pirmosios instancijos Bažnytinis teismas priėmė neigiamą nutartį, t. y. paskelbė ginčijamą santuoką galiojančia, tai šalis, laikanti save nukentėjusia, turi teisę per sprendimą padariusį teisėją pateikti apeliaciją aukštesniam teisėjui (per 15 dienų) (1628–1632 kan.; DC art. 279).

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt