200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Kunigų susirinkime kalbėta apie Susitaikinimo sakramentą

2016 sausio 10

Sausio 6 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos sielovadoje besidarbuojančių kunigų susirinkimas, prasidėjęs Dienine liturgine malda. Gailestingumo metų proga Opus Dei prelatūros regioninis vikaras Baltijos šalims mons. dr. Andres Lavin komentavo 2011 m. kovo mėn. 9 d. Dvasininkijos kongregacijos dokumentą kaip pagalbinę priemonę nuodėmklausiams ir dvasiniams vadovams „Kunigas – dieviškojo gailestingumo tarnautojas“. Lietuviškai dokumentas išspausdintas „Bažnyčios žiniose“ 2011 metų liepos mėn. 18 d., Nr. 13.

Remdamasis dokumentu prelegentas sakė, kad kunigas – tai dieviškojo gailestingumo instrumentas, atspindintis gailestingą Kristaus veidą. Kunigas turi būti prieinamas žmonėms, neatstumtų ir bet kokiomis aplinkybėmis būtų pasirengęs klausyti išpažinties. Ši tarnystė teikia džiaugsmą kunigui, nes per ją siela sugrąžinama Dievui, paliudijama, kad kiekvienas, net ir labiausiai sužeistas, yra mylimas, svarbus ir reikalingas. Nuodėmklausys turėtų taip kalbėti penitentui, kaip norėtų, kad su juo būtų kalbama. Klausant išpažinties, svarbu nepristigti kantrybės, švelnumo ir mandagumo. Per nuodėmklausį pats Kristus klausi, pataria, atleidžia. Tą liudija ir šv. Faustinos patirtis, kai ji eidavo išpažinties. Kunigui patariama melstis prieš einant klausyti išpažinčių, prašyti Šventosios Dvasios šviesos. Ypač melstis reikia ir klausant sunkių situacijų. Svarbu kviesti žmones neskubėti, mąstyti ir patiems uoliau melstis. Atgailas reikėtų skirti tokias, kurias būtų lengva atlikti. Patartina sekti ir Arso klebono pavyzdžiu, kuris pats atgailaudavo už savo penitentus. Kunigas turi išsaugoti ištikimybę Bažnyčios doktrinai, jautriai, taktiškai pasakyti, jeigu neįmanoma duoti išrišimo, duoti vilties ženklų, tartis dėl kito konkretaus susitikimo. Reikalinga, kad pats žmogus norėtų keisti situaciją. Nėra nuodėmės, kurios nebūtų galima įveikti padedant Dievo malonei. Kai žmogaus valia silpna, jis nežino, nėra aišku, pakanka žadinti troškimą keistis, norą išeiti iš situacijos. Atgailos sakramentas skirtas ne tik nuodėmių atleidimui, bet tai ir laikas atverti žmogui naujas jo šventumo siekio perspektyvas, nes tai krikščioniškos tapatybės dalis. Juk kiekvienas žmogus pašauktas vis panašėti į Kristų. Krikščionio pašaukimas – būti šventu ten, kur esi. Kunigas tepataria žmonėms dažniau eiti išpažinties, ugdyti sąžinę, teikia dvasinio gyvenimo gaires. Išpažinties metu – proga atlikti ir dvasinio vadovavimo tarnystę. Kai kurie nuodėmklausio patarimai penitentui gali padėti rinktis ir nušviesti visą gyvenimo kelią. Dvasinis vadovavimas nėra konsultavimas bažnytinės doktrinos klausimais, o gyvo santykio su Kristumi ugdymas, atvirumo ir vienybės su dangiškuoju Tėvu puoselėjimas. Nuodėmklausio pastangos, pasiaukojimas dažnai ir ilgai laukiant penitentų duos vaisių. Tai iškalbingas ženklas, kad ir Kristus laukia žmonių, juos pasitinka ir atleidžia. Po išpažinties reikalinga melstis už tuos, kurie šventė šį sakramentą ir taip žmones lydėti jų gyvenimo kelionėje.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas kvietė kunigus nebijoti nuodėmklausio tarnystės, uoliau laukti žmonių klausykloje. Patirtis rodo, kad tuomet, kai kunigas laukia ateinančių žmonių, ilgainiui atsiranda daugiau penitentų. Daugiau išpažinčių – sąmoningesnis krikščionių tikėjimas, daugiau pašaukimų. Atgailų įvairovė turėtų būti didesnė, ne tik maldos, bet ir gailestingumo darbai, tarnystė kitiems. Taip pat arkivyskupas kvietė kunigus aktyviau jungtis į Gailestingumo jubiliejui skirtų bažnyčių vykdomą nuodėmklausių tarnystę, iš anksto registruotis ir uoliai atlikti šią užduotį. Tam taip pat kviečiami ne tik dieceziniai kunigai, bet ir arkivyskupijoje reziduojantys kunigai vienuoliai. Svarbu žmonėms sudaryti tinkamas sąlygas, kad jie galėtų susitaikyti su Dievu, pažadintų savyje norą keistis ir nustatytose šventovėse galėtų pelnyti atlaidus. Ganytojas pranešė, kad Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėn rezidentu paskirtas kun. Juozapas Minderis, iki šiol dirbęs Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčioje.

Arkivyskupas taip pat kvietė atkreipti dėmesį į Carito darbus parapijose. Svarbu ne tiek vykdomos didelės programos, bet atvirumas pasidalinimui. Vykdomi gailestingumo darbai – realūs ženklai apie parapiją, jei jų nėra, vadinasi kažkas ne taip. Kunigas gali telkti žmones, žadinti iniciatyvas, palaikyti kontaktus, kartu su parapijiečiais svarstyti, ką galima nuveikti ten, kur gyvename.

Ganytojas ragino apie visas iniciatyvas, darbus informuoti arkivyskupijos komunikacijos koordinatorę, kad idėjos plistų ir kitos parapijos galėtų jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje kartą per mėnesį rengiama maldų už emigravusius į užsienį diena. Panašios iniciatyvos gali plisti ir kitose parapijose. Arkivyskupas pasveikino jubiliejus švenčiančius kunigus.

Vyskupas Arūnas Poniškaitis Vilniaus klebonus kvietė pranešti kurijai apie parapijose esančių ligoninių sielovadą. Skiriant kapelionus svarbu žinoti, kiek ligoninėje gydoma ligonių, kiek dirba personalo ir kiek parapijoje esantys kunigai šią sielovadą gali apimti.

Visų parapijų klebonai ir administratoriai kviečiami įsigyti tentus ir plakatus Gailestingumo metams pažymėti, taip pat raginti parapijiečius jungtis į jubiliejines piligrimystes. Keliaujantiems maldininkams jau išleistas piligrimo pasas, kuriame galima surinkti visų penkiolikos Lietuvos jubiliejinių bažnyčių anspaudus.

-ksb-

Žymės:

Kategorijos: Parapijose, Vyskupijoje

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt