Kas yra gailestingumas?

2016 kovo 7

Pagal kun. V. Solovej skaitytą pranešimą

Gailestingumo samprata naujaisiais laikais buvo drastiškai iškraipyta. Šiame straipsnyje pirmiausia norėčiau apibrėžti skirtumą tarp užuojautos, gailesčio ir gailestingumo. Tikiuosi, kad tai padės mums dar labiau pasitikėti gailestinga Dievo meile.

Gyvas gailestingumo pavyzdys yra tėvas iš Evangelijos pagal Luką palyginimo apie sūnų palaidūną ir samarietis iš palyginimo apie gailestingąjį samarietį. Užuojautos pavyzdys galėtų būti Jėzaus Motina Kanos vestuvėse, o gailesčio – verkiančios moterys, apraudančios mirčiai pasmerktą Kristų. Šie pavyzdžiai vaizduoja gailesčio, užuojautos ir gailestingumo panašumą ir skirtumą. Svarbu juos suvokti, nes tai daro įtaką mūsų santykiui su Dievu.

Užuojauta mus įgalina įsijausti į kitą žmogų, t. y. jausti, ką jis jaučia. Užuojauta nutiesia tiltą tarp manęs ir tavęs. Pažindamas kito gėdą, liūdesį, džiaugsmą ir aš pradedu džiaugtis, liūdėti, jausti gėdą.

Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! – šiais žodžiais Jėzus tiek pagiria, tiek subara jo gailinčias moteris. Moterų aimanos yra jų užuojautos išraiška, bet ta užuojauta yra tokia didelė, kad virsta gailesčiu. Tačiau kažko šiam gailesčiui trūksta, būtent supratimo. Jei moterys suprastų šios kančios prasmę, jos verktų dėl jos priežasties, kuri yra jos pačios ir jų palikuonys. Gailestis yra svarbus jausmas – tai savotiškas jausminis smūgis, kuris gimsta matant kito žmogaus bėdą. Toks smūgis gali ne vien išspausti ašaras, bet ir paskatinti veiksmą – pvz., išmaldą.

Gailestis, beje, turi ir savo ribas. Yra žmonių, kurie, nors ir labai didelio vargo prispausti, visuomet pasakys: „Tik be gailesčio!“ Jiems atrodo, kad kitų gailestis juos žemina. Gailestis visuomet yra pasiruošęs padėti, bet nebūtinai skuba suprasti. Be to, gailestis trunka neilgai – tiek, kiek yra matomas pasigalėjimą sukeliantis vaizdas. Pamiršdami jį, pamirštame ir visą reikalą.

Gerai, jei gailestis mus veda į užuojautą, o užuojauta – į gailestingumą. Tik gailestingumas vainikuoja meilę, kurios užuomazgos slypi užuojautoje ir gailestyje.

Gailestingumas yra meilės apsireiškimas. Gailestingumas yra tokia meilė, kuri mylintįjį kreipia žmogiško vargo link. Toks gailestingumas turi kai ką bendra su užuojauta. Jis ne tik atpažįsta, ką jaučia kitas, bet ir jaučia kartu su juo tą patį. Džiaugiasi su besidžiaugiančiais, liūdi su liūdinčiais. Tačiau tam tikru momentu gailestingumo ir užuojautos keliai išsiskiria. Užjausti galima ir besidžiaugiančius, o gailestingumas visų pirma krypsta į žmogaus vargą, skausmą, nelaimę. Šiuo atžvilgiu gailestingumas panašus į gailestį.

Gailestis taip pat pasilenkia prie bėdos ištikto žmogaus ir netgi užjaučia, bet pasilenkia prie to, ką mato ir girdi. O gailestingumas pasilenkia prie to, ką žino. Gailestingumas žino netgi tai, ko nemato ir negirdi. Gailestingumas žino ir supranta. Šv. Jonas rašė apie Jėzų, kad Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje. Ką Jis žinojo? Ką krikščioniškas gailestingumas žino apie žmogų?

Krikščioniškas gailestingumas žino, kad žmogus yra sūnus palaidūnas. Jis palieka Tėvo namus, iššvaisto Tėvo ir savo turtą, o svarbiausia – jis iššvaisto Tėvo meilę. Be abejonės, Tėvas gaili sūnaus, nes jis yra alkanas, užjaučia jį, kadangi jis ilgisi namų, tačiau Tėvas mato ir supranta kur kas daugiau, nei gali matyti ir suvokti gailestis ir užuojauta. Matyti ir suprasti žmogaus gautų dovanų iššvaistymo tragediją yra maža. Toks matymas būtų vien skausmas be jokios vilties. Gailestingumas yra viltingas skausmas. Gailestingumas žino, kad dar galima viską išgelbėti. Dar ne viskas yra prarasta. Reikia atsiversti, nes Tėvo namai atviri. Gailestingumui patirti reikia dviejų sąlygų: Tėvo atvirumo ir sūnaus atsivertimo. Tėvas nuolat laukia. Dievas mus pamilo, kai mes dar tebebuvome nusidėjėliai. Tačiau tam, kad jo meilė neštų vaisių, reikia, kad sūnus pasitikėtų. Gailestingumas bręsta sūnuje.

Daugiau: Vasario 22 d. Bernardinai.lt  APIE TIKRĄ IR TARIAMĄ GAILESTINGUMĄ, Kun. Vladimiras Solovej

Žymės:

Kategorijos: Be kategorijos

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt