Šeimos centrų konferencijoje

Brangūs šeimai skirtos konferencijos dalyviai,
nors negaliu šiandien gyvai su Jumis pasidalinti rūpimais klausimais, tačiau noriu kaip Ganytojas tarti Jums keletą pasveikinimo ir padrąsinimo žodžių, kuriuos palydės mano malda už visus mylinčius ir besirūpinančius šeima, kad ji neprarastų sakramentinio ryšio su Dievu bei ištikimo ir atsakingo tarpusavio įsipareigojimo. Džiaugiuosi, kad surandate laiko ir jėgų drauge ieškoti būdų, kaip padėti vieni kitiems eiti prie meilės Šaltinio, kuriame Dievas dovanoja save, kad mes gyventume Jame.
Šiuos metus Lietuvos vyskupai paskelbė Gailestingumo metais, kad primintų tiesiausią kelią į Dievo meilę, kuri įsikūnydama ją priimančio žmogaus gyvenime atveria neišsenkančio gerumo ir gailestingumo Šaltinį. Gailestingumas šeimoje yra nesuprantamas be Dievo gailestingumo. Dievas yra Meilė, kurios niekas nesąlygoja. Šios meilės negalima nusipelnyti – ji yra dovana. Dažnai klystama galvojant, kad Dievas myli tuomet, kai esame geri ir nemyli, kai padarome ką blogo. Tokia samprata veda į savęs kaltinimą ir pyktį ant Dievo, kurio meilę taip sunku pelnyti.
Kristus mums atskleidžia tikrosios Dievo meilės prasmę. Dievo meilės paslaptis yra ne tai, kad mes Jį mylime, bet tai, kad patys esame Jo mylimi. Mums dar esant silpniems, Kristus skirtu metu numirė už bedievius. […] Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai (Rom 5, 6.8), – sako šv. Paulius. Tik todėl mes galime būti geresni, kad Dievas mums atleidžia pirmiau, nei mes pasitaisome. Žmogus, atsižadėdamas nuodėmės, priima Dievo gailestingumą, o drauge ir Jo meilę, kuria gali ir privalo dalintis su kitais.
Santuokos sakramento metu vyras ir moteris, prisiekdami vienas kitam, drauge priima Kristų kaip savo meilės šaltinį. Tik tokia šeima yra tvari ir pajėgi ištesėti, kuri nepalieka šio meilės šaltinio, bet nuolatos iš jo semiasi jėgų drauge gyventi. Tai nelengvas uždavinys ir iššūkis. Sutuoktiniai kasdien drauge su Kristumi meldžiasi: ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame. Kasdienė malda šeimoje palaiko meilę, kuri nebūtinai turi būti švelnus jausmas, bet greičiau yra nuolatinė kova su savuoju egoizmu, troškimu dominuoti, patenkinti savo poreikius. Tai kasdienis savęs dovanojimas, gyvenimas atleidimu, supratimu, pasitikėjimu ir gailestingumu. Reikia daug laiko ir kantrybės, kad sutuoktiniai pažintų vienas kitą, prisitaikytų, išmoktų nusileisti, o gal kartais, atvirkščiai – sugebėtų išsaugoti tai, kas palaiko šeimos gyvybę ir neleidžia jai subyrėti.
Buvęs Vokietijos kancleris Otto von Bismarck savo žmonai rašė: Ponia, aš jus vedžiau ne todėl, kad mylėjau, bet todėl, kad mylėčiau.
Santuokinė meilė yra kuriama kantriu ir nuoširdžiu savęs dovanojimu. Nėra pasaulyje tobulų žmonių. Visi turi trūkumų ir silpnybių. Tik supratę šią tiesą, galime teisingai suprasti Dievo gailestingumą. Jis nebijo mūsų silpnybių ir nenusigręžia nuo mūsų, kai mes esame neištikimi, bet kaip gailestingasis Tėvas laukia sugrįžtančių į Jo namus. Toks supratimas atvers ir mūsų pačių širdis gailestingumui. Su gailestingumu žvelgti į kitą – tai atsisakyti išankstinių nuostatų, bereikalingų lūkesčių, tai leisti kitam būti savimi, nesistengti jo valdyti. Mylėti kitą dovanai visuomet yra susiję su rizika, tačiau tik tokia meilė kuria sveiką, priimančią aplinką, kurioje gimsta laukiami ir su džiaugsmu priimti vaikai, kaip brangiausia dovana.
Labai svarbu, kad vaikai patirtų ir išgyventų besąlyginę tėvų meilę. Pasitaiko, kad jau nuo mažens vaikai mokomi užsitarnauti tėvų ir suaugusiųjų meilę. Tokiems vaikams ir suaugus meilė tampa pigesne ar brangesne preke. Jie mokosi, nes tėvai jiems už tai perka norimus daiktus; renkasi studijas, nes tėvai už jas užmoka. Pagaliau, jie tuokiasi, nes tėvai jiems nuperka butą. Tačiau jie yra nelaimingi, nes niekada nepatyrė besąlyginės meilės.
Gailestingoji meilė šeimoje turi būti tvirta ir tikra. Tėvai turėtų padėti vaikams išmokti patiems atsakingai rinktis, o ne savo nuožiūra tvarkyti jų gyvenimą. Vaikai, kuriems tėvai leido patiems rinktis ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, būna dėkingi ir užauga tvirtais žmonėmis, sugebančiais įsipareigoti ir nebijančiais save dovanoti.
Dievo gailestingumas, įsiliejęs į žmonių gyvenimą, kuria Dievo karalystę, kurią pažadėjo Kristus visiems, kurie tiki Tėvu ir drauge su Jo Sūnumi neša pasauliui šviesą. Tebus išgirstas šis Viešpaties raginimas ir teįsikūnija mūsų krašto šeimų gyvenime, kad nepristigtume meilės ir gerumo, kurios iš visos širdies linkiu kiekvienai šeimai, kiekvienam jūsų. Priimkite gailestingąją Dievo meilę drauge su mano nuoširdžiu palaiminimu.
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas