Sausio 25 d. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčioje vyko tradicinės ekumeninės pamaldos, minint Maldos už krikščionių vienybę savaitę, kuri šiais metais kvietė apmąstyti apaštalo raginimą: „Kristaus meilė skatina mus susitaikinti“ (plg. 2 Kor 5, 14–20).
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje kartu meldėsi Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, Lietuvos Jungtinės Metodistų Bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis ir diakonė Jelena Kask, Krikščionių bendrijos „Tikėjimo Žodis“ vadovas pastorius Gabrielius Lukošius, Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios vyskupas Artūras Rulinskas, Lietuvos Naujosios Apaštalų Bažnyčios vyskupas Artūras Strelčiūnas, Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės bažnyčios klebonas ir ortodoksų arkivyskupijos Lietuvoje sekretoriato vadovas kun. Vitalijus Mockus, Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas kun. Vinkentij Vasil Pelykh OSBM, Katalikų Bažnyčios Vilniaus arkivyskupijos ganytojai, kunigai ir tikintieji. Pamaldoms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Giedojo Vilniaus evangelikų liuteronų choras „Adoremus“ (vad. Renata Moraitė).
Pamoksle Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis kvietė sūnaus palaidūno palyginimą (Lk 15, 11–24) apmąstyti žvelgiant į dieviškąjį Sūnų Jėzų Kristų: „Galvoju apie kitą Sūnų, kuris yra toks skirtingas, nei pasakoja mums šis palyginimas. Tas Sūnus – Jėzus. Jis nepasiėmė didelio Jam priklausančio turto, kad jį iššvaistytų, bet, priimdamas vergo išvaizdą, pats save apiplėšė“, – kalbėjo ganytojas.
Nuo pirmųjų Jėzaus žodžių „Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (plg. Lk 2, 49) iki ant Kryžiaus ištarto „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ (plg. Lk 23, 46) Jėzus liudijo visišką sūnišką savęs dovanojimą Tėvui.
Vyskupas kvietė ieškoti kelio į Tėvo namus, sekant Kristumi, kuris „ne tik rodo mums kryptį, bet ir veda. Jėzus yra kelias, kuris veda į Tėvo namus. Eidami prie Jėzaus mes einame pas Dievą, susitaikinti su Dievu, ir einame artyn vieni prie kitų. Jėzus yra visų Jo mokinių vienybės kelias.“
Ganytojas atkreipė dėmesį, kad Tėvo namus jaunėlis pirmiausiai paliko širdimi, tik po to išėjo fiziškai, pasiėmęs, kaip jam atrodė, jam priklausančią dalį. Šis sūnus iššvaistė viską. Jis nepametė tik alkio jausmo ir prisiminimo skonio tos duonos, kurios apsčiai turėjo Tėvo namuose. Jis nepametė to, kas nebuvo jo valioje – tai Tėvo meilė, Tėvo laukimas.
„Tėvo meilė yra toji jėga, kuri niekada nepaliko sūnaus ir kuri visada traukė jį ir galiausiai sugrąžino jį į namus. Šie namai yra ir mūsų visų namai“, – priminė vysk. Poniškaitis, kviesdamas pažvelgti ir į kitą palyginimo sūnų, kuris niekad neišėjo iš namų, įstatymo neperžengė, lyg ir buvo teisus. Tačiau į akis krenta tai, koks jis tuose namuose buvo svetimas. Neišėjusiojo sugrįžimas į Tėvo namus yra ne ką mažiau reikalingas.
Vyskupas kvietė prisiminti, kad kiekvienas, nesvarbu kuriai bendruomenei priklausytume, esame reikalingas širdies atsivertimo ir sugrįžimo į Tėvo namus. „Kai meldžiamės už krikščionių vienybę, turime pirmiausiai prašyti malonės, kuri pajudintų mūsų širdis ir padėtų kasdien darbais, santykiais, elgesiu liudyti, kad norime būti Tėvo namuose, artėti prie Dievo, o kartu artėti vieni prie kitų“, – sakė vyskupas.
Skaitant užtarimo maldas, pamaldų dalyviai užsidegė žvakeles, kurių šviesa, kaip Velykų žvakės liepsna, simbolizuoja Kristų, pasaulio šviesą. Ekumeninių pamaldų metu vyko rinkliava, skirta Lietuvos Biblijos draugijai, kurios išleistą Evangeliją pagal Matą dovanų gavo pamaldų dalyviai. Po pamaldų visi buvo kviečiami pasilikti agapės.
Ekumeninių pamaldų nuotraukas galite rasti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos Facebook’e.
Vilnensis.lt info