200-125dumps 100-105dumps 210-260dumps 300-115dumps 200-105dumps 300-101dumps 200-310dumps 210-060dumps 200-355dumps 640-911dumps 300-075dumps 300-208dumps 300-070dumps 300-360dumps 642-998dumps QV_DEVELOPER_01dumps 400-101dumps 210-451dumps 700-501dumps 400-051dumps 117-201exam

Atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“

2019 gegužės 17

2019 m. gegužės 23 d., ketvirtadienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas. Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje“. Šie bibliniu Mesijo vardu vadinami vienos kilmės kūriniai sudaro svarią Lietuvos katalikiškosios dailės paveldo dalį. Parodoje eksponuojami Jėzaus Nazariečio atvaizdai iš 18 Lietuvos bažnyčių, 15 šalies muziejų ir bibliotekų, 10 privačių kolekcijų.

Parodą sudaro penkios dalys: „Stebuklingoji Antakalnio Jėzaus skulptūra“, „Antakalnio Jėzaus (Jėzaus Nazariečio) atvaizdai Lietuvos bažnyčiose“; „Po Lietuvos debesimis: Jėzus Nazarietis šalia gyvųjų ir mirusiųjų (liaudiškųjų skulptūrų dalis)“, „Arti akių ir širdies: privataus maldingumo objektai“ ir „Tradicijos ir permainos: Jėzaus Nazariečio atvaizdas Nepriklausomos Lietuvos 100-mečio perspektyvoje“. Seniausias parodos eksponatas – 1701–1702 m. profesionalaus skulptoriaus sukurta įspūdinga votinė Jėzaus Nazariečio skulptūra, Onos Zelštienės paaukota jos funduoto Vilniaus vizičių vienuolyno koplyčiai. Naujausia iš eksponuojamų – tautodailininko Adolfo Teresiaus 2017 m. iš bemaž tūkstantmečio juodojo ąžuolo išdrožta ir auksuotomis detalėmis apdailinta šios ikonografijos Išganytojo statula.

Parodoje pristatomi Kristaus atvaizdai, kuriems yra prigijęs Jėzaus Nazariečio pavadinimas. Jėzaus Nazariečio skulptūrų ir jų atvaizdų pirmavaizdis – stebuklinga rengiamoji Kristaus statula iš Madrido basųjų trinitorių (Švč. Trejybės, Belaisvių Išpirkėjų, lot. SS. Trinitatis de Redemptione Captivorum Discalceatorum) bažnyčios. Dabar tai kapucinų globojama Medinaceli Jėzaus Nazariečio bazilika: šventovei ir statulai prigijo jas globojusios Medinaceli giminės vardas. Ši rengiamoji, natūralistine stilistika pasižyminčios Sevilijos baroko skulptūros mokyklos statula dar vadinama išpirktąja, nes 1682 m. šią apie XVII a. 2-ajame deš. išdrožtą skulptūrą kartu su žmonėmis iš nelaisvės ir niekinimo joje Maroko sostinėje Meknese išpirko Ispanijos trinitoriai. Jie atsigabeno šį Jėzaus atvaizdą į savo Madrido bažnyčią ir, išgarsėjusį malonėmis, ypatingai gerbė. Statulos kopijomis ir kitomis kartotėmis puošė savo šventoves, rengė maldynus, platino raižinius, steigė specialias brolijas. Ispanijoje ir ten, kur veikė basieji trinitoriai, šis atvaizdas pasklido ir už ordino ribų.

Abiejų Tautų Respublikos basieji trinitoriai, į Lenkijos Karalystę atvykę 1685 m., o į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę – 1693 m., sudarė labiausiai į Šiaurę ir Rytus nuo vienuolijos centro – Ispanijos – nutolusią Šv. Joakimo provinciją. Dėl valstybės padalijimų ir posukiliminių represijų ji vis traukėsi, o 1864 m. carinė valdžia panaikino du paskutinius – Vilniaus Antakalnio ir Varšuvos Soleco – trinitorių vienuolynus. Šv. Joakimo provincijos trinitoriai savo šventoves XVII a. pab. – XIX a. pr. puošė Madrido Jėzaus Nazariečio figūros kopijomis, o plačiausiai išgarsėjusi ir Jėzaus kultą bei atvaizdą Lietuvoje paveikusi kopija – Antakalnio Jėzus (dabar saugomas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje).

Madrido ir Antakalnio Jėzaus Nazariečio statulos yra ispaniškojo tipo rengiamosios skulptūros-marionetės. Lietuvos bažnyčių altoriuose (Dubičiuose, Daujėnuose, Eišiškėse, Rukainiuose ir kitur) tebegerbiama ne viena tokia gyvo žmogaus iliuziją sudaranti Antakalnio Jėzaus skulptūros XVIII–XIX a. kopija. Parodoje eksponuojamas XX a. pr. sukurtas tokios sandaros Išganytojo atvaizdas iš Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios. Bus galima pamatyti kelias puošnias siuvinėtas paties Antakalnio Jėzaus ir jo kopijos iš Rozalimo bažnyčios tunikas. Kančios išraiška ir aksomo rūbu išsiskiria provincijos meistro išdrožta barokinė Jėzaus Nazariečio skulptūra iš Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios. Savitumu pasižymi dvi Žemaitijos bažnyčias – Tryškių ir Kulių – puošusios ornamentuotais metalo rūbais aprengtos Kristaus statulos. Iš viso parodoje – trys dešimtys įvairių Lietuvos regionų bažnyčioms skirtų atvaizdų, daugiausia statulų, tačiau eksponuojama ir įsimintinų paveikslų, taip pat keturi procesijų altorėliai su šio siužeto tapybos kūriniais.

Liaudies meno objektų ekspozicijoje gausiausia. Rodoma per 80 senųjų skulptūrų ir skulptūrėlių, po keletą tapybos ir liaudiškosios grafikos pavyzdžių. Diduma liaudiškųjų Jėzaus Nazariečio skulptūrų yra iš sodybose, kryžkelėse, miestelių aikštėse, kapinėse ar dėl ko nors atmintinose vietose buvusių kryždirbystės objektų: koplytstulpių, kryžių, koplytėlių. Be to dalis dievdirbių skulptūrėlių buvo skirtos tikinčiųjų maldai namuose.

Išskirtinos XX a. 4-ajame dešimtmetyje lietuviškų mitiškų operų scenografijai žymaus šios srities dailininko Liudo Truikio įgyvendintos Jėzaus Nazariečio atvaizdo interpretacijos. Pora liaudiškų skulptūrėlių rodo, kad ir sovietmečiu tradicija ruseno. Ji vėl plačiai išsiskleidė per Atgimimą ir atgautosios Nepriklausomybės pradžioje, kai šios ikonografijos Išganytojo atvaizdas neretai buvo komponuojamas tremtinių, tautos kančių ar kankinių atminimui įamžinti skirtuose paminkluose. Be daugelio kryždirbių, jų sukūrė ir profesionalai. Eksponuojama Vlado Vildžiūno Jėzaus Nazariečio 1991 m. skulptūra – paminklų Vorkutoje, Dotnuvoje ir Anykščiuose statulų modelis.

Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 14 d.
Parodos kuratorė Regimanta Stankevičienė
Organizatorius Bažnytinio paveldo muziejus
Rėmėjas Vilniaus arkivyskupija
Informacinis rėmėjas Bernardinai.lt
Daugiau informacijos: 8 5 269 7800, 8 615 50297
www.bpmuziejus.lt

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt