Brangūs broliai ir sesės Kristuje,
šiandienos pirmajame skaitinyje mes išgirdome apie pirmąją Sekminių dieną, kaip Šventoji Dvasia nusileido ant apaštalų, kaip jie patyrė ugnies liežuvius, didelį vėją ir per tą Šventąją Dvasią buvo perkeisti. Jie ne tik prarado baimes, pasidarė drąsūs liudytojai, bet ir buvo pripildyti džiaugsmo ir ryžosi eiti į pasaulį skelbti Kristaus Gerąją Naujieną.
Jūs jau esate susitikę Šventąją Dvasią. Ne tik susitikę, bet ir pažymėti Šventąja Dvasia. Mes pirmą kartą esame pažymimi Šventąja Dvasia krikšto dieną, kai tampame Dievo vaikais, – kai mums nuplaunama prigimtinė nuodėmė, kai mes patiriame savo širdžių gelmėse, kad mes esame Dievo mylimi vaikai.
Šventoji Dvasia yra, kaip žinome, ta meilė tarp Tėvo ir Sūnaus. Apaštalas Jonas dažnai kartoja ir primena: „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8). Mes sukurti pagal Dievo paveikslą, t. y. pagal meilės paveikslą. Kiekvieno žmogaus būties gelmėje yra poreikis: poreikis mylėti ir poreikis būti mylimam. Nes mes tokie ‒ pagal Dievo paveikslą ‒ esame sukurti. Šiame gyvenime mūsų pirmoji meilės patirtis yra iš savo tėvų, kurie mus pagimdė, kurie parodo mums, ką reiškia mylėti. Iš jų mes ir išmokstame, kaip atsiliepti į meilę. O vėliau jie mums atskleidžia Dievo meilės gelmę. Mus moko apie Dievą – Jį pažinti ir atverti savo širdis Jo veikimui.
Vėliau mes patys gauname gilių Dievo meilės patirčių, – kai mes patiriame nuodėmių atleidimą, kai mes patiriame Dievo gailestingumą, kai mes išmokstame dėkoti Dievui už Jo mums suteiktas malones. Tada mumyse dar labiau išryškėja Dievo meilės paveikslas. „Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė“ (ten pat).
Šiandienos Evangelijoje Jėzus kalba apie savo Tėvą, pas kurį yra sugrįžęs. Ir Jis kviečia mus įžengti į tą santykį – Tėvo ir Sūnaus santykį. Tas santykis yra Šventoji Dvasia, kurią Dievas mums atsiunčia, kad mes galėtume gyventi kaip Dievo vaikai. Kad pasiruoštume gyventi amžinybėje, turėdami tą santykį.
Šiandienos Evangelijoje Jėzus įvardija dar vieną Šventosios Dvasios titulą – Tiesos Dvasia: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji jus ves į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13). Tai yra tiesa apie Dievą, tiesa apie meilę ir tiesa apie mus pačius. Kas mes esame, kam esame sukurti ir kaip mes turime pasiekti tai, dėl ko Dievas mus yra sukūręs. Tiesos Dvasia atskleidžia mums mūsų pašaukimą gyvenime ir įgalina mus, kad mes galėtume į jį atsiliepti.
Taip pat Tiesos Dvasia apsaugo mus nuo nuodėmės, nuo klystkelių, kad mes būtume tikrai tokie, kokius Dievas mus sukūrė tapti. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius įvardija tas tiesas. Jis kalba apie kūno darbus ir dvasios vaisius. Kūno darbai: ištvirkimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas ir nesantaika, pavyduliavimas, girtavimas, smaguriavimai ir panašūs dalykai. Jei mes pasižiūrėsim ir pasiklausysim, ką mums dabartinė visuomenė sako, tai labai dažnai mums sako, kad toks yra kelias: aš galiu nusitapyti savo gyvenimo kelią pagal savo norus ir geismus, aš galiu rinktis, kaip aš noriu gyventi. Aš galiu pasirinkti pavydą, girtavimą, smaguriavimą. Ir dabar dažnai visuomenė nori įteigti, kad tai yra gerai.
Tiesos Dvasia neleis mums pakliūti į tą melą ir apsaugos mus nuo nuodėmingo kelio. Bet mes turime leisti, kad ji mus vestų per gyvenimą. Šiuos pandeminius metus išgyvename dažnai sunkiai. Bet tegul jie pasitarnauja, kad mes geriau suprastumėm Šventosios Dvasios veikimą. Tą žymė, kurią gauname per Krikštą, ir ta žymė, kurią jūs šiandien gausite Sutvirtinimo sakramentu, gražiai atspindi du skiepus, kurie yra teikiami, kad galėtumėm apsisaugoti nuo viruso. Žinoma, gali reikėti papildomų apsaugų, ir Dievas mūsų gyvenime yra paruošęs mums tų papildomų apsaugų nuo nuodėmės infekcijos ir melo infekcijos. Tai yra Susitaikinimo sakramentas, per kurį Šventoji Dvasia atleidžia mums nuodėmes ir grąžina mus į tiesos ir tyrumo kelią. Tai yra Šventoji Eucharistija, kuri mus maitina, kad turėtume reikiamą imunitetą melo ir nuodėmės atakai.
Bet, būkite tikri, kad, kaip ir su skiepais yra pašalinių efektų, kai kūnas pradeda kovoti, taip ir gavę Šventosios Dvasios malonę patirsite kovą. Kovą gundymų, kovą išlikti tiesos kelyje. Pats Jėzus perspėjo mus: „Kas nori sekti paskui mane, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi” (Mt 16, 24). Ta pati Šventoji Dvasia išvedė Jėzų į dykumą. Ta pati Šventoji Dvasia, kurią jūs šiandien gausite, nuvedė Jėzų iki kryžiaus mirties. Bet tai yra vienintelis kelias, kuriuo mes galime eiti, kad mes pasiektume amžinąjį gyvenimą. O amžinasis gyvenimas yra gyventi su Tėvu ir Sūnumi Šventosios Dvasios vienybėje. Tam mus Dievas sukūrė, tam Jis atsiuntė Šventąją Dvasią, kad mes pasiektumėm amžinąjį gyvenimą. Šiandien priimdami Šventosios Dvasios patepimą atverkite savo širdis Šventosios Dvasios dovanoms. Leiskit, kad Viešpats vestų jus tuo keliu.
Švenčiame Šventojo Juozapo metus. Jis mums yra pavyzdys ir kelrodis, ką reiškia leisti Šventajai Dvasiai vesti mus pašaukimo keliu. Dievas jį sukūrė, kad jis būtų Šventosios Šeimos tėvas. Ir jam buvo išbandymų. Pirmasis išbandymas – kai Marija, jiems dar nesusituokus, tapo nėščia. Šventoji Dvasia per sapną jam davė suprasti, kad jis neturėjo jos palikti, bet ją pasiimti į savo namus. Vėl per sapną Šventoji Dvasia jam pasakė, kada reikėjo bėgti į Egiptą, kad išsaugotų vaiką ir žmoną. Taip ir mes, gaudami Šventosios Dvasios dovanas, turime būti budrūs, įsiklausyti kasdien, ką ji mums kalba, ir ryžtis visada daryti tai, ką ji mums nurodo.
Kadangi Šventosios Dvasios dovanos yra meilė, jos veikia tuo pačiu principu kaip meilė. Jei pasiimsit meilę ir bandysit ją laikyti sau, ji lieka tik savimeilė. Ir nustoja išvis būti meile. Bet jei meilę paleisite į apyvartą, mylėsite vieni kitus, tai ta meilė jumyse augs, ji plėsis aplink jus ir sklis kitiems, augs mūsų visuomenėje ir pasaulyje. Taip pat ir su Šventosios Dvasios dovanomis. Reikia jas leisti į apyvartą, leisti, kad jos veiktų jumyse, o per jus – kitiems. Kad tos dovanos padėtų jums įgyvendinti tai, ką Dievas yra numatęs jums jūsų gyvenime. Kad tos dovanos padėtų jums nugalėti nuodėmę ir likti tiesoje. Leiskite, kad jos veiktų jumyse. Tada ir jūs savo gyvenime būsite pripildyti dvasios vaisių – kaip apaštalas Paulius mums primena – meilės, džiaugsmo, kantrybės, malonumo, gerumo, ištikimybės, romumo ir susivaldymo. Šitokio džiaugsmo kupini, Šventosios Dvasios pagalba nugalėsit nuodėmės pinkles, nepamesit kelio, kuris veda į meilę, ir pasieksit savo galutinį gyvenimo tikslą. Išvengsite dvasinės mirties ir pasieksite amžiną meilę Dieve. Amen.
Arkivyskupas Gintaras Grušas
Pamokslas, sakytas 2021 m. gegužės 23 d. Sekminių šv. Mišiose Vilniaus Kalvarijose