Vilniaus arkivyskupija | Puslapis nerastas

Nieko nerasta

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt

Arkivysk. G. Grušo pamokslas Dievo Gailestingumo sekmadienį

2015 balandžio 12

„Jėzus Kristus yra Tėvo gailestingumo veidas“, – šiais žodžiais popiežius Pranciškus pradeda bulę, kuria vakar paskelbė Šventuosius Gailestingumo metus. Čia, Vilniuje, mes esame apdovanoti ypatinga malone žvelgti į Jėzų – Tėvo gailestingumo veidą – šiame paveiksle, kuris buvo tapomas pagal Šventosios Faustinos regėjimus, jai pačiai prižiūrint. Lygiai prieš 80 metų, užbaigiant Šventuosius metus, kuriais buvo paminėtas mūsų Atpirkimo 1 900 metų jubiliejus, Gailestingojo Jėzaus paveikslas buvo pirmą kartą viešai pagerbtas Aušros Vartų koplyčioje. Šiandien, pasitikdami Gailestingumo metus, prie jo buriamės maldai Dievo Gailestingumo šventovėje.

Evangelijoje girdėjome, kaip Jėzus kreipiasi į savo mokinius sakydamas: „Ramybė Jums“ (Jn 20, 19). Hebrajiškai šalom – tai ne tik pasisveikinimas, bet ir linkėjimas gyventi Dievo ramybėje. Jėzus linki mokiniams ramybės ir kartu suteikia galią atleisti nuodėmes: „Jis kvėpė į juos ir tarė: ‘Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,– sulaikytos’“ (Jn, 20, 23). Šventosios Dvasios malone Jėzus suteikia mokiniams gailestingumo įrankį ir nori, kad žmonija per Susitaikinimo sakramentą vėl patirtų dievišką ramybę, kurią jautė pasaulio sukūrimo pradžioje. Dievo Gailestingumas – tai vienintelis kelias, kuris mus veda į ramybę. Apie tai Jėzus kalba ir Šv. Faustinai: „Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą“ (Dienoraštis, 300).

Dievo Gailestingumas mums atsiskleidžia šiame paveiksle. Jėzus aiškina Faustinai Kryžiaus aukos vaisius: „Šie du spinduliai reiškia kraują ir vandenį – baltas spindulys reiškia vandenį, kuris nuteisina sielas; raudonas spindulys reiškia kraują, kuris yra sielų gyvenimas <…>. Šie du spinduliai ištryško iš mano gailestingumo vidaus“ (Dienoraštis, 299). Evangelistui Jonui vanduo simbolizuoja ne tik krikštą, bet ir Šventąją Dvasią.

Gailestingumo Sekmadienis kviečia mus vėl atnaujinti pasitikėjimą Jėzumi ir Jo gailestingumu. Dažnai kartokime tą trumpą maldą, kuri mus perkeičia: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Šiandienos šventė mums labai daug žada, nes Jėzus Faustinai pasakė: „Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo gelmės, išlieju visą jūrą malonių sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo šaltinio; kuri siela prieis išpažinties ir šv. Komunijos, gaus visišką kalčių ir bausmių atleidimą“ (Dienoraštis, 699).

 

Pašvęstojo gyvenimo metais dėkojame Viešpačiui už tuos, kurie slepiasi Dievo Gailestingume, – vienuoles ir vienuolius, kurie, kaip šv. Faustina, sudėjo savo gyvenimą į Dievo rankas ir kasdien siekia vykdyti Dievo valią. Šv. Faustinos, kaip ir daugelio kitų vienuolių, slaptasis maldos gyvenimas šiandien visuomenei dažnai nesuprantamas, bet šis gyvenimas, kuris buvo paviešintas po Faustinos mirties, neša vis daugiau dvasinių vaisių, tampančių išgelbėjimo šaltiniu visam pasauliui.

Kitas pašvęstojo gyvenimo sūnus, popiežius Pranciškus, gerai suprantantis glaudų ryšį tarp žmogaus vidinio dialogo su Viešpačiu ir iš šios bendrystės kylančių regimų gailestingumo darbų, vakar vakare, šios šventės išvakarėse, paskelbė Šventuosius Dievo Gailestingumo metus. Jie prasidės gruodžio 8 dieną, Nekaltojo Prasidėjimo šventėje, ir tęsis iki 2016 metų lapkričio 20 dienos, Kristaus Karaliaus šventės.

Šie metai mums bus proga semtis iš gausaus Bažnyčios malonių šaltinio. Šventaisiais metais atlaidus galės pelnyti visi, nes šventosios durys bus atidarytos ne tik Romoje. Gailestingumo duris atvers visos vyskupijos, kad kiekvienas, pro šias duris įeinantis, gautų atlaidus ir per tai patirtų Dievo meilę, kuri paguodžia, atleidžia ir suteikia viltį.

Paskelbdamas Šventuosius metus popiežius rašė, ką turime daryti pirmiausia: „Mes turime nuolat kontempliuoti gailestingumo slėpinį. Tai džiaugsmo, ramybės ir taikos šaltinis. Nuo jo priklauso mūsų išganymas. Gailestingumas – tai žodis, kuris atskleidžia patį Švenčiausios Trejybės slėpinį. Gailestingumas – tai pagrindinis ir svarbiausias veiksmas, kuriuo Dievas ateina su mumis susitikti. Gailestingumas – tai pagrindinis įstatymas, gyvas širdyje kiekvieno asmens, kuris gyvenimo kelyje nuoširdžiai žvelgia į savo brolių ir seserų akis. Gailestingumas – tai tiltas, kuris sujungia Dievą ir žmogų, atveria mūsų širdis vilčiai būti amžinai mylimiems, nepaisant mūsų nuodėmingumo“ (Misericordiae Vultus, 2).

Jėzus Faustinai sakė: „Gailestingumas yra ryškiausioji Dievo savybė. Visi mano rankų darbai yra vainikuoti gailestingumu“ (Dienoraštis, 301). Todėl ir mes, kadangi esame Dievo rankų darbas, turime pasižymėti gailestingumu. Jį įgyvendinti galime įvairiais darbais. Prisiminkime iš Evangelijos kylantį Katekizme pateiktą gerų darbų kūnui ir sielai sąrašą.

Abejojančiam patarti, nemokantį pamokyti, pikta darantį sudrausti, nuliūdusį paguosti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvus ir mirusius, – tai gerieji darbai sielai. Darbai kūnui yra šie: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, ligonį aplankyti, kalinį sušelpti, mirusį palaidoti. Tebūna šie darbai įtraukti į mūsų kasdienių darbų sąrašą, – juos darydami mes liudijame Dievo Gailestingumą.

Priimkime šiandien tą malonių jūrą, kurią Jėzus mums pažadėjo per Šv. Faustiną. Ir nelaukime Šventųjų metų, kad pradėtume daryti gailestingumo darbus. Jau nuo šiandien, atnaujinę pasitikėjimą Jėzumi, tapkime ir mes gailestingi kaip mūsų dangiškasis Tėvas yra gailestingas.

+ Gintaras Grušas

Vilniaus arkivyskupas metropolitas

 

Dievo Gailestingumo sekmadienis, 2015-04-12, Dievo Gailestingumo šventovė

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt