Šiandien Gailestingumo Motinos Atlaidų paskutinę dieną užbaigiame ne tik Atlaidų savaitę, bet ir Ypatingąjį gailestingumo jubiliejų, kurį prieš metus pradėjo popiežius Pranciškus, atverdamas Šv. Petro Bazilikos Šventąsias duris ir kviesdamas visą pasaulį žengti pro Gailestingumo vartus. Labai plačiai Šventasis Tėvas atvėrė tas duris, – kad visame pasaulyje kiekvienoje vyskupijoje būtų pasiekiamos šios ypatingos jubiliejinių atlaidų malonės ir kad visi kartu galėtume žengti Dievo Gailestingumo link.
Baigdami šiuos metus, pirmiausia turime dėkoti. Tą mus ragina daryti pats Dievo Žodis: „Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras, nes jo ištikima meilė amžina“ (Ps 136, 1). Psalmininkas dėkoja už Dievo gailestingumą, kurį regi visoje kūrinijoje ir išrinktosios tautos istorijoje. Ir mes turime dėkoti.
Dėkokime Viešpačiui už šiais metais gautas malones. Jo gailestingumas – amžinas.
Dėkokime Viešpačiui už visuotinius atlaidus, suteiktus mums ir mirusiesiems. Kiek mirusiųjų pateko į visišką Viešpaties Ramybę mums už juos meldžiantis, sužinosime tik amžinybėje. Jo gailestingumas – amžinas.
Dėkokime Viešpačiui už tuos, kurie po daugelio metų ryžosi grįžti į Viešpaties glėbį kaip sūnus palaidūnas pas gailestingąjį tėvą; dėkokime ir už tuos, kurie patyrė atsivertimą, susitaikė su Dievu ir su kitais žmonėmis. Jo gailestingumas yra amžinas.
Dėkokime Viešpačiui už visus šįmet atliktus gailestingumo darbus, už tai, kad sugebėjome atspindėti Dievo Gailestingumą konkrečiais veiksmais. Dėkokime už visus tuos, kuriems buvo suteikta parama ir pagalba, už tuos, kurie atgavo viltį. Jo gailestingumas – amžinas.
Dėkokime Viešpačiui už tai, kad mūsų širdys buvo atnaujintos ir tapo jautresnės Dievui ir artimui, kad jos atsigaivino Viešpatyje ir dabar rodo mums palaiminto gyvenimo kelią. Jo gailestingumas – amžinas.
Šiais metais buvo kanonizuota Motina Teresė iš Kalkutos. Jos gyvenimas mums yra pavyzdys, kuriuo galime sekti. Kartu šv. Teresė mums duota kaip užtarėja danguje, kuri padės toliau gyventi Gailestingumu ir Gailestingume. Ne visi tapsime tokie žinomi, kaip ši šventoji, ar tiek nuveiksime, kiek ji nuveikė, bet konkrečiais mažais darbais galime prisidėti prie Gailestingumo karalystės plėtimo.
Aušros Vartų Gailestingumo Motinos liturgijos Evangelija, kurią visą savaitę girdėjome, ir šiandienos Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės Evangelija grąžina mus prie Kristaus kryžiaus. Tai Gailestingumo versmė, Kristaus auka, per kurią mes patiriame Dievo Gailestingumo malones. Tai liudija ir apreiškimas šv. Faustinai, pagal kurį nutapytas Dievo Gailestingumo paveikslas, kurį šiais metais nešėme iškilmingoje procesijoje per Vilniaus miestą ir kuris pirmą kartą buvo viešai pagerbtas čia, Aušros Vartų šventovėje. Šv. Faustinai Jėzus aiškino, kad jo žvilgsnis tame paveiksle yra Jo žvilgsnis nuo kryžiaus. Gailestingumo slėpinys yra glaudžiai susijęs su Kryžiaus slėpiniu.
Šioje Kristaus Visatos valdovo šventėje mes naujai išpažįstame, kad Jis yra mūsų ir visos visatos Valdovas, kad Kryžius yra Jo sostas, o Gailestingumas mus visus jungia į Dievo šeimą ir esame išgelbėti Dievo meilės veikimu. Todėl turime leisti, kad Jėzus Kristus, Dievo Gailestingumas, būtų ir mūsų gyvenimo valdovas, kad jis vadovautų mūsų širdyse. To link, mažais žingsneliais, mus vedė šie Gailestingumo metai.
Pirmajame skaitinyje girdėjome, kaip prašydami Dovydo, kad vadovautų tautai, žydai argumentavo: „Mes gi esame tavojo kūno ir kraujo“ (2 Sam 5, 1). Kryžiaus ir Eucharistijos dėka mes tais pačiais žodžiais galime kreiptis į Viešpatį, prašydami, kad jis mums vadovautų.
Jei toliau eisime keliu, kuriuo ėjome šiais Gailestingumo metais, jei neapleisime Sutaikinimo sakramento malonių, kurias šiais metais dažniau patyrėme, jei dažniau artinsimės prie Eucharistinės puotos stalo, jei patyrę Gailestingumą juo dalinsimės savo aplinkoje malda ir konkrečiais gailestingumo darbais, jei savo pavyzdžiu kviesime kitus prisidėti, – vis labiau būsime Gailestingumo apaštalai, kurių gyvenime vadovauja Kristus. Leiskime Dievo Karalystei plisti mūsų širdyse ir tarp mūsų. Jei leidžiame Kristui vadovauti, jis visa perkeičia.
Lietuvoje įvyko rinkimai, formuojama nauja valdžia. Melskime šiandien, kad visi išrinktieji leistų Gailestingumui būti jų vedliu, kartu dirbtų siekdami užtikrinti pagarbą kiekvienam žmogui, jo gyvybei nuo pradėjimo iki natūralios mirties ir pagarbą jo orumui – šeimose, darbovietėse ir visuomenėje. Prašykime, kad Gailestingumas vadovautų teikiant pagalbą silpniausiems ir labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams. Melskime, kad Gailestingumas skatintų pasaulio vadus siekti taikos, broliško sugyvenimo tarp tautų, gelbėti karo aukas, išlaisvinti pavergtuosius, užkirsti kelią naujiems konfliktams.
Šie Gailestingumo metai palydi mus prie naujo slenksčio – prie naujų Gailestingumo durų. Jie kviečia žengti į naują etapą, kur ir toliau Dievo Gailestingumas mums vadovautų. Peržengę šį slenkstį ne tik dėkosime už pabaigą ir naują pradžią, bet ir be galo džiaugsimės, jei širdimi suprasime, kad mūsų gyvenime valdo Gailestingumas! Linkiu, kad dar didesnis džiaugsmas užlietų sulaukus tos dienos, kai pamatysime, kad ir mūsų visuomenėje valdo Gailestingumas! Ypatingasis gailestingumo jubiliejus baigiasi, bet Jo Gailestingumas amžinas.
+ Gintaras Grušas
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
2016 lapkričio 20 d., Gailestingumo jubiliejaus padėkos ir Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaidų šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje