Arkivysk. M. Reinys

Mecislovas ReinysDievo tarno Mečislovo Reinio gyvenimas

Mečislovas Reinys gimė 1884 m. vasario 5 d. Utenos apskrityje, Daugailių parapijoje, Madagaskaro kaime. Buvo jauniausias iš vienuolikos vaikų. Darbštų ir gabų sūnų tėvai leido į mokyklą. Gimnaziją Rygoje baigė aukso medaliu 1900 m. ir kitais metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Ją baigęs 1905 m., studijas tęsė Sankt-Peterburgo Dvasinėje akademijoje, kurioje 1909 m. pelnė teologijos magistro laipsnį. Kunigu buvo įšventintas 1907 m.

1909–1912 m. studijas gilino Belgijos Filosofijos institute prie Liuveno universiteto. Studijavo filosofiją, teologiją, gamtos mokslus ir psichologiją, apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį. 1913–1914 m. Strasbourgo universiteto Teologijos fakultete studijavo apologetiką. Atostogų metu keliavo po Europos valstybes, išmoko devynias kalbas. Danijoje dirbo sielovados darbą – darbininkams iš Lietuvos ir Lenkijos sakė pamokslus.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kun. Reinys grįžo į Lietuvą. 1914–1915 m. vikaravo Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje. Nuo 1915 iki 1922 metų buvo Vilniaus pedagoginių kursų ir lietuvių gimnazijos kapelionas bei mokytojas. 1916–1922 m. profesoriavo Vilniaus kunigų seminarijoje, dėstė filosofiją ir sociologiją. Vilniuje organizavo ateitininkų kuopelę, dalyvaudavo kaimo katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ renginiuose.

1915 m. įstojo į krikščionių demokratų partiją, kuriai priklausė iki 1926 m. Parašė naują LKDP programą, aktyviai veikė visuomeniniame ir politiniame gyvenime. 1919 m. vasario – liepos mėnesiais buvo bolševikų suimtas ir laikomas įkaitu. 1925–1926 m. ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Nuo 1924 m. dalyvavo Katalikų veikimo centro darbe.

1922 m., kuriantis Vytauto Didžiojo universitetui Kaune, pakviestas vadovauti Teologijos ir filosofijos fakulteto Psichologijos katedrai, kurioje iki 1940 m. dėstė bendrąją, lyginamąją ir pedagoginę psichologiją. Kun. Reinio paskaitas, skaitomas vaizdžiai, suprantamai, studentai mėgdavo ir gausiai lankydavo. 1922 m. dalyvavo įkuriant Lietuvos katalikų mokslo akademiją ir buvo jos pirmuoju sekretoriumi. Rašė filosofijos, religijos, pedagogikos, psichologijos, visuomenės gyvenimo, politikos bei kitomis temomis į kelias dešimtis periodinių leidinių, išvertė profesinių knygų.

1923 m. gavo prelato titulą. 1926 m. popiežius Pijus XI paskyrė Mečislovą Reinį tituliniu Tididos vyskupu ir Vilkaviškio vyskupo Antano Karoso koadjutoriumi, 1940 m. liepos 18 d. popiežius Pijus XII – tituliniu Cypselos arkivyskupu ir Vilniaus arkivyskupo Romualdo Jalbžykovskio padėjėju. Nuo 1942 m. – Vilniaus, Minsko ir Mogiliovo arkivyskupijų apaštališkasis administratorius. Atlikdamas šias pareigas patyrė daug sunkumų ir išbandymų, kuriuos priėmė kantriai, su gilia krikščioniška meile ir pasiaukojimu.

 

Dievo tarno Mečislovo Reinio kankinystė

1941 m. į Sibirą buvo išvežta daug artimų arkiv. Mečislovo Reinio giminaičių: broliai Kazimieras ir Jonas, seserys Emilija ir Leokadija. Nuo pat antrosios sovietų okupacijos pradžios buvo bandoma arkivyskupą užverbuoti, šantažuojant į nelaisvę patekusių giminaičių likimu. Siekta, kad jis bažnytinės vyresnybės vardu pasirašytų kreipimąsi į miško brolius, kviečiantį juos legalizuotis. Arkiv. Reinys kategoriškai atsisakė, savo poelgį grįsdamas į politiką neleidžiančiais kištis Bažnyčios kanonais. Jo tardymų medžiaga liudija tiesius ir tvirtus atsakymus į okupantų siūlymus: „Kaip galima pasitikėti valdžia, kuri 1941 m. čiupo šimtus tūkstančių žmonių ir, nepateikdami kaltinimų, trėmė į Sibirą. Tai daroma ir dabar – taip pat vyksta masiniai areštai ir trėmimai į lagerius“.

Per kitą susitikimą su valdžios pareigūnais arkivyskupas sakęs: „Jeigu dvasininkas savo noru eina bendradarbiauti, tai tegul sprendžia pagal sąžinę, bet prievartauti negalima… Jūs tikriausiai žinote apie mano iškvietimą į Valstybės saugumo ministeriją. Aš gerbiu šią aukštą įstaigą. Bet kada man, arkivyskupui, septyniasdešimtmečiui senukui pabalusiais plaukais, tiesiai pasiūlė tapti agentu ir šnipu, mane tai sukrėtė. Man pareiškė, kad parengs specialią agento instrukciją. Aš manau, kad toks pasiūlymas iš Valstybės saugumo komiteto buvo įžeidžiantis ir nesolidus“.

1947 metų pradžioje arkiv. Mečislovas Reinys raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą. Tų pačių metų birželio 12 d. jis buvo sovietų valdžios suimtas, tardytas, o lapkritį Ypatingojo pasitarimo „už talkininkavimą tėvynės išdavikams, dalyvavimą antitarybinėje nacionalistinėje organizacijoje ir antitarybinę agitaciją“ nuteistas 8 metams ir įkalintas Vladimiro (Rusija) kalėjime. Nelaisvėje pasižymėjo nuoširdumu, kuklumu, gailestingumu, dosnumu. Mirė kalėjime 1953 m. lapkričio 8 d. Palaidotas bendrame kape. Vilniaus Arkikatedros Tremtinių koplyčioje ir gimtosios Daugailių parapijos šventoriuje saugoma po kapsulę žemių, pirmaisiais Atgimimo metais parvežtų iš Vladimiro kalėjimo kapinaičių.

 

Kviečiame pranešti apie patirtas malones

Visus tikinčiuosius kviečiame melstis Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio paskelbimo Bažnyčios palaimintuoju intencija.

Prašome atsiliepti visus, kurie pažinojo arkivyskupą M. Reinį, su juo bendravo ar turėjo progų regėti jo gyvenimą bei veiklą.

Slegiamus ligų, bėdų ar kitokių vargų, raginame prašyti Dievo pagalbos užtariant Dievo tarnui Mečislovui Reiniui.

Apie patirtas malones praneškite Beatifikacijos bylos tribunolui:

Vilniaus arkivyskupijos kurija
Šventaragio 4,
01122 Vilnius

Laukiame kolektyvinių prašymų, kad Dievo tarnas Mečislovas Reinys greičiau būtų paskelbtas palaimintuoju. Tuo būdu išryškėtų, kad visa Dievo tauta Lietuvoje arkivyskupą Mečislovą Reinį laiko Bažnyčios kankiniu ir yra įsitikinusi jo šventumu.

 

Malda prašant malonių užtariant arkivyskupui Mečislovui Reiniui

Dėkojame Tau, Visagali Dieve, kad sunkiais tikėjimo persekiojimo laikais davei mums garbingąjį Arkivyskupą Mečislovą Reinį, kankintą ir Dvasios vienybėje su Tavo Sūnumi paaukojusį savo gyvybę Vladimiro kalėjime. Jausdami savo menkumą, mes lenkiamės prieš Tave, didis Dieve, ir, šio Tavojo Tarno užtariami meldžiame (paminėti savo prašymą) malonės. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Tėve mūsų… Sveika, Marija… Garbė Dievui Tėvui…

 

 

Vilniaus arkivyskupijos kurija, Šventaragio 4, Vilnius, Lietuva

curia@vilnensis.lt, www.vilnensis.lt