2010 m. Velykinis žodis

Brangieji,

Šventų Velykų sulaukėme po atšiaurios žiemos. Simboliška, kad Nepriklausomybės atkūrimo sukakties metais ne tik ekonomikos bėdos, bet ir gilus speigas ilgai laikė sukaustęs Lietuvą. Tarsi buvome verčiami ilgėliau sustoti, apsimarinti ir apgalvoti, kokia kryptimi einame, kokius tikslus sau keliame, kokių principų laikomės. Gavėnia, Velykų laukimo laikas, kasmet mus skatina permąstyti Kristaus kelią ir savo kelią. Idant Prisikėlimo šventes pasitiktume apsivalę, sau ir Dievui pasižadėję bodėtis paklydimų, atsiliepti kviečiami begalinės Viešpaties meilės.

Beauštant Velykų rytui kilkime pabudusios dvasios gyvenimui kaip tas rugio želmuo, kuris gerai atsigulėjo šaltoje žemėje. Tirpdykime širdžių įšalą, gaivinkime apledėjusią sąžinę ir atleiskime vieni kitiems kaltes, kaip kad sakome kreipdamiesi į Dangiškąjį Tėvą. Šiandien susitinkame su geriausiu, stipriausiu, patikimiausiu įrodymu, kaip Jis mus myli. Atsiuntęs į pasaulį savo Sūnų žmogaus gyvenimui, Dievas atskleidė mums Prisikėlimą kaip tą tikrovę, kuri yra čia, įdiegta mumyse ir atsiverianti prieš mus, jei tik klausysime Viešpaties balso.

„Jis tikrai prisikėlė!“ – ši Geroji Naujiena teužtvindo jus viltimi, stipresne nei polaidžio potvynis. Viltimi, pralaužiančia pasimetimo, susmulkėjimo, neryžtingumo ir abejingumo užtvaras. Švęskite su šeimomis ir bendruomenėmis, drąsiai dalykitės Prisikėlimo džiaugsmu ir neškite jį tiems, kurie baugščiai nuleidžia galvą, apžlibinti ryškios Evangelijos šviesos. Tik nuo jūsų pasitikėjimo Dievu priklauso, ar džiuginanti šiluma bus praeinantis gamtos reiškinys, ar vidinė permaina, kurios dėka visą tolesnį gyvenimą būsite nuo visų žemės vėjų apsaugančioje Viešpaties artumoje. Su Šventomis Velykomis!

Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas