Brangūs broliai ir seserys,
šią šventą naktį išgyvename lemtingą mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus mirties ir Prisikėlimo įvykį, svarbiausią krikščionių tikėjimo slėpinį. Slėpinį, kuris atveria mums naujo gyvenimo prasmę, kuris turi ypatingą reikšmę mūsų asmeniniam likimui šiapus ir anapus žemiškojo gyvenimo.
Susirinkome prie šventojo Dievo altoriaus švęsti ir drauge apmąstyti, ką mums reiškia ši šventa naktis. Kokią įtaką mūsų gyvenimui turi Kristaus Prisikėlimas? Ar tai – tik dar viena šventė, graži tradicija, didingos apeigos bažnyčioje? Jeigu taip, šis įvykis neturi nieko bendra su mūsų gyvenimo esme. Tačiau jeigu priimame Kristaus Prisikėlimą kaip mūsų tikėjimo pagrindą, jis perkeičia mūsų gyvenimą dovanodamas amžinąją viltį.
Skaitiniai priminė žmonijos sukūrimo istoriją ir nuodėmės tragediją, kuri Dievo gailestingumo dėka tapo atpirkimo džiaugsmu, suteiktu mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus. Drauge su Dievo tauta keliavome per gyvenimo dykumas, palikdami už nugaros mūsų susikurtus miražus ir netikrus stabus. Dievo tauta mokoma susitikti su savuoju Dievu, jį atpažinti ir tapti tikėjimo tauta.
Šiandien mes esame Dievo mylima tauta, švenčianti Kristaus Prisikėlimą, atnaujinanti savąjį tikėjimą ir pasitikėjimą Viešpačiu. Ką mums asmeniškai reiškia Kristaus Prisikėlimas? Kristaus Prisikėlimas, kuris mus pasiekia Krikšto ir tikėjimo dėka.
Netrukus pakrikštysiu katechumenus. Žmones, kurie sąmoningai apsisprendė priimti tikėjimą ir juo gyventi. Krikštas atveria duris susitikimui su gyvuoju Dievu. Šis susitikimas ir visą gyvenimą besitęsiantis glaudus bendradarbiavimas su Dievu yra sąlygotas mūsų tikėjimo. Tik tikėjimas suteikia prasmę visiems šią naktį girdimiems žodžiams ir regimiems apeiginiams veiksmams.
Drauge atnaujinsime savo Krikšto pažadus. Rankose laikomos degančios žvakės mums primena Kristaus atneštą šviesą, kuri visų pirma turi nutvieksti mūsų sąžines. Atsižadėsime piktojo, kuris labai realiai veikia mūsų gyvenime. Gal mes jau per daug apsipratome su jo buvimu ir nematome to blogio, kurį jis sėja dėl mūsų patiklumo, godumo, puikybės ir tingumo.
Kristaus šviesos dėka supraskime, kad mūsų Krikštas nėra formalus įsitraukimas į bažnytinę bendruomenę, idant gautume jos patarnavimus. Krikštas yra daugiau, negu pirmapradės nuodėmės nuplovimas ar žmogaus sielos pagražinimas. Krikštas – tikra nuodėmingo žmogaus mirtis ir naujo Dievo kūrinio prisikėlimas, atgimimas. Pasak šv. Pauliaus, Krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą (Rom 6, 4).
Tai reiškia, kad po Krikšto aš jau esu kitoks, aš privalau būti kitoks, nes Dievo malonė yra su manimi, ji man padeda tapti nauju žmogumi. Krikšto malonės dėka man tampa prieinami dvasiniai Dievo turtai, kurie praturtina ne tik mano asmeninį gyvenimą, bet ir padeda dalytis tais lobiais su kitais. Krikštu mes tarsi apsivelkame Kristumi. Šv. apaštalas Paulius apie tai kalba Laiške galatams: Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus (Gal 2, 20). Krikšto malonės dėka tampame įskiepyti tarsi mažos šakelės į dieviškąjį vynmedį, kurio syvai ir gyvybė subrandina mumyse naujus vaisius.
Prisikėlęs Kristus mus perkeitė Krikšto sakramentu suvienydamas su savimi ir įgalindamas gyventi naują gyvenimą. Todėl ir Kristaus Prisikėlimas, įvykęs prieš du tūkstantmečius, nėra tik didingas istorinis įvykis – Krikšto sakramento ir mūsų tikėjimo dėka jis yra realus, jis paliečia kiekvieną, kuris įtiki.
Gyvą tikėjimą žemėje ir nemirtingą amžinybę turime kaip esmišką ryšį su Jėzumi Kristumi – už mus kentėjusiu ir iš mirties prisikėlusiu Viešpačiu. Kristaus Prisikėlimas, Krikšto dėka tampa mūsų prisikėlimu. Kaip sakė šv. Paulius, Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje. (Rom 6, 8–11). Apaštalas drąsina mus atsižadėti nuodėmės ir drauge su Kristumi pereiti iš mirties į gyvenimą. Tai Dievo gailestingumo dovana, kurią mums dovanoja Nukryžiuotasis Kristus. Priimti šią dievišką dovaną iš pervertos Išganytojo širdies galime tik visiškai Juo pasitikėdami.
Prisikėlusiojo Kristaus gailestingoji meile teatneša mums visiems tikrą ramybę ir saugumą. Bažnyčia šiandien su džiaugsmu jums skelbia: Kristus prisikėlė! Tenebijo jūsų širdys atsiverti Jo tikėjimo malonei. Kristus yra gyvas ir Jis yra tarp mūsų. Jis trokšta gyventi ne tik bažnyčių tabernakuliuose, bet ir savo tikinčiųjų širdyse, jų gyvenimuose. Įsileiskime, priimkime, brangūs broliai ir seserys, gyvąjį Kristų. Teviešpatauja Jis mūsų šeimose, mūsų bendruomenėse, mūsų visuomenėje. Teatneša Jis gaivios vilties, tesustiprina mūsų tikėjimą ir teuždega mūsų širdis meile.
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Vilniaus arkivyskupas metropolitas